Maždaug pusė šalies gyventojų palaikytų sprendimą Lietuvoje sugrąžinti jau 13 metų netaikomą griežčiausią - mirties - bausmę. Teisės specialistai mažėjantį griežčiausios bausmės šalininkų skaičių laiko geru ženklu.
Šio pasiūlymo griežtai nepalaikytų apie 13 proc. žmonių, rodo DELFI užsakymu atlikta viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" apklausa. Tokie rezultatai nestebina baudžiamosios teisės specialisto Romualdo Drakšo.
"Šie skaičiai nėra šokiruojantys, nes prieš 5 metus už mirties bausmę pasisakė apie 70 proc. Lietuvos gyventojų", - sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.
Į klausimą, kaip manote, ar reikėtų grąžinti mirties bausmę, tikrai taip atsakė 29,3 proc., greičiau taip - 20,5 proc., greičiau ne - 19,5 proc., tikrai ne - 13,2 proc. apklaustųjų. 17,5 proc. respondentų nurodė, kad šiuo klausimu neturi nuomonės arba į jį tiesiog neatsakė.
Mirties bausmės grąžinimui dažniau pritartų jauniausio (18-25 m.) ir vyriausio amžiaus (nuo 55 m.), žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų bei rajonų centrų gyventojai.
Socialinių mokslų (teisės) daktaro disertaciją mirties bausmės tema apgynęs baudžiamosios teisės specialistas R. Drakšas atkreipia dėmesį, kad nors Vokietijoje mirties bausmė jau seniai (1949 m.) yra panaikinta, tačiau jos grąžinimui iki šiol pritaria apie 30 proc. šios šalies gyventojų.
"Tokie tyrimų skaičiai rodo, kad visuomenė jaučiasi nesaugi ir mano, jog mirties bausmės sugrąžinimas padės atkurti saugumo jausmą", - sakė jis.
Pasak R. Drakšo, objektyviai negalima pasakyti, kiek šalies gyventojų palaiko mirties bausmės sugrąžinimą, nes visuomet po šalį sukrėtusių žiaurių nusikaltimų padaugėja griežčiausių sankcijų šalininkų.
