Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma žmonių nenori viešoje erdvėje matyti naujųjų religinių judėjimų pažiūras skelbiančių publikacijų, pasisako prieš islamo išpažinėjų ir satanistų žodžio laisvę.
84 proc. apklaustųjų nurodė, kad teisė viešai skelbti savo pažiūras per spaudą, radiją, televiziją turėtų būti garantuota tradiciniams krikščionims (Romos katalikams, ortodoksams, protestantams), tačiau tik 45 proc. tokią teisę pripažino ateistams, netikintiems ir laisvamaniams (sudarantiems 9,5% visuomenės), tik 40 proc. – pagonims ir naujiesiems pagonims, praneša "Alfa.lt".
Apie 37 proc. respondentų pritarė, kad ši teisė būtų garantuojama dvasinio savęs tobulinimo grupių („Gyvenimo menas“, „Parapsichologijos akademija“, „Scientologijos bažnyčia“, „Transcendentinė meditacija“) nariams, 29 proc. rytų religijų atstovams, 26 proc. gamtos jėgų garbintojams (okulto grupės, raganos, Anastazijos pasekėjai ir kt.).
Tyrėjus nustebino tai, kad krikščioniškos doktrinos požiūriu žymiai artimesnių katalikų ir ypač protestantų mokymui naujųjų krikščionių grupių, kaip „Naujoji karta“, sekmininkai, „Tikėjimo žodis“ ir kt., narių teisei viešai skelbti savo pažiūras pritarė tik vos daugiau kaip ketvirtadalis apklausos dalyvių, panašiai kaip ir musulmonų – 25 proc.
Dar vienas įdomus šio tyrimo atradimas – tai ypač netolerantiška Lietuvos visuomenės dalis, kurios atstovai (5,2 proc. respondentų) tradiciniams krikščionims nepripažįsta netgi teisės turėti savo puslapius internete, 6 proc. nepripažįsta šių asmenų teisės dirbti mokytojais, 6,2 proc. – teisės įsivaikinti beglobius vaikus, ir net 9,8 proc. – teisės užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje ar būti Seimo nariais. Šiai grupei būdinga tai, kad ją sudaro daugiau kaimo nei miesto gyventojai, taip pat daugiau moterys nei vyrai. Paradoksalu, bet beveik pusė šių respondentų nurodė patys save laikantys tradicinių krikščioniškų bažnyčių nariais.
Visgi su didžiausiu nepalankumu mūsų šalyje susidurtų ne tradicinių krikščioniškų, o kai kurių kitų religijų ar įsitikinimų asmenys. Absoliučiai stipriausias neigiamas nusistatymas, kaip ir buvo tikėtasi, užfiksuotas satanistų atžvilgiu – apie 90 proc. respondentų pasisakė prieš arba suabejojo šių asmenų teise į žodžio laisvę, tačiau tokį priešiškumą greičiausiai nulėmė satanizmo ne kaip religijos ar pasaulėžiūros, bet kaip asocialaus reiškinio traktavimas.
Maždaug pusei Lietuvos gyventojų būdingas stiprus neigiamas nusistatymas islamo bei krikščioniškos kilmės naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu. Toliau rikiuojasi gamtos jėgų garbintojai, naujieji krikščionys, rytietiškos kilmės religinės grupės, savęs tobulinimo judėjimai, pagonys, ateistai.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima konstatuoti, kad 5-6 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi stipriomis neigiamomis nuostatomis bet kurios religijos ar pasaulėžiūrinių įsitikinimų žmonių atžvilgiu ir, tikėtina, esant progai diskriminuotų juos šiuo pagrindu.
30 – 50 proc. Lietuvos gyventojų neigiamai nusistatę bent vienos kitokios, ne savo pačių išpažįstamos religijos atstovų atžvilgiu. Daugeliu atvejų šį reiškinį galima įvardinti kaip priešiškumą ir polinkį diskriminuoti visų kitokių religijų bei įsitikinimų išpažinėjus, nepripažįstant jiems įprastinių pilietinių teisių (žodžio laisvės, teisės į darbą, teisės būti renkamiems į Seimą ir kt.).
Atsakant į tyrimo klausimą, ar Lietuvoje dominuojanti religinė dauguma nevaržo religinių mažumų tikėjimo laisvės, galima konstatuoti, kad išties visuomenės dauguma yra ksenofobiška religijos bei įsitikinimų srityje. Tačiau tyrimas kartu atskleidė ir visuomenės daugumos polinkį diskriminuoti savo tikėjimo, taip pat kaip ir kitų tikėjimų ar įsitikinimų asmenis. O tai leidžia daryti išvadą, kad apskritai viešai deklaruota religija bei įsitikinimai mūsų šalyje gali tapti netolerancijos ir diskriminacijos pagrindu.
2001 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, didžioji mūsų šalies gyventojų dalis save priskiria tradicinėms krikščioniškoms bendrijoms – 79 proc. Romos katalikų bažnyčiai, 5 proc. ortodoksų ir ortodoksų sentikių, apie 1 proc. protestantų.
