Kas antras apklaustas Lietuvos gyventojas jaučia padidėjusią infarkto arba insulto riziką, šiuos jų nuogąstavimus patvirtina ir oficiali mirtingumo priežasčių statistika - 54 proc. mirčių priežastimi tampa širdies ir kraujotakos sistemos ligos.
Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) užsakymu kovo mėnesį RAIT atliktos apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų yra įsitikinę, kad nei infarktas, nei insultas jiems negresia, 12 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi.
Infarkto ir insulto mažiausiai baiminasi 15-24 metų respondentai, labiausiai - vyresni nei 45 metų respondentai. Tuo tarpu statistika rodo, kad šios ligos vis „jaunėja“.
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų yra įsitikinę, jog infarkto ar insulto rizika jiems yra padidėjusi dėl rūkymo, viršsvorio, netinkamos mitybos, nesportavimo bei jau juos kamuojančių širdies ir kraujagyslių ligų.
45-54 metų gyventojai su aukštesniuoju ir aukštuoju išsilavinimu, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas, tarnautojai, specialistai ir darbininkai labiau nuogastauja, jog šios ligos gali užklupti dėl didelio darbo krūvio, įtampos bei streso.
Moterys, vyresnio amžiaus respondentai (55-74 metų), gyventojai su pradiniu išsimokslinimu ir pensininkai dažniau mano, jog infarktas ar insultas jiems gresia dėl padidėjusio kraujospūdžio.
Tyrimas parodė, kad lietuviai gerai informuoti apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką - 88 proc. apklaustųjų nurodė, kad išvengti jų padėtų sveikas gyvenimo būdas, tačiau, pasak kardiologo Prano Šerpyčio, praktika rodo, kad šalies gyventojai į šį svarbų aspektą neretai numoja ranka.
Pasak LŠA, sunku įvertinti, kiek žmonių iš tiesų bando sveikai maitintis ar sportuoti, tačiau akivaizdu, jog rūkymo ir viršsvorio atsisakoma sunkiai.
