„Visgi, reikės pasiimti veiksmų išklotinę – kokia informacija buvo, kaip ji buvo tikrinama ir visa kita. Dabar to padaryti niekaip neįmanoma, nes reikia padaryti kitus darbus. Gerbiant visuomenės teisę žinoti, reikia išlaukti. Jeigu būčiau strymeris (asmuo, savo veiklą transliuojantis internete – ELTA), kuris buvo Vilniuje, galėčiau stryminti – padariau tą, padariau aną, o dabar žiūrėkit, kaip darysiu šitą. Yra proceso šalys, jų teisės, jų artimieji, čia viskas susideda. Dabar nėra galimybės kalbėti“, – Eltai sakė prokuroras D. Valkavičius.
Šis prokuroras buvo priėmęs nutarimą specialiuoju liudytoju apklausti E. Sabutį.
Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir ją galimai padarė būtent šis asmuo, tačiau tokių duomenų nepakanka įtariamojo statusui suteikti.
Laikinasis susisiekimo ministras E. Sabutis šią savaitę kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas „čekiukų“ byloje, tiriant Jonavos savivaldybės tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimą. Anksčiau politikas minėjo, jog teisėsauga domisi jo, kaip Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario, veiklos išlaidų apmokėjimu 2019-2020 m.
Socialdemokratas teigia esantis tikras savo nekaltumu.
E. Sabutis nenorėjo detalizuoti aplinkybių, kada ir kokiu būdu sužinojo, jog figūruoja „čekiukų“ byloje. Jis tik patvirtino, jog apie būsimą apklausą STT sužinojo Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio metu, kai buvo svarstoma dėl kandidatūros į premjero postą.
Ši aplinkybė kai kuriems politikams sukėlė abejonių teisėsaugos objektyvumu – kodėl E. Sabučiui specialiojo liudytojo statusas buvo suteiktas būtent dabar. Pasibaigus apklausai socialdemokratas specialiojo liudytojo statuso neteko, pagal galiojančius teisės aktus šis statusas yra momentinis ir pasibaigus apklausai asmuo jo netenka.
E. Sabutis žurnalistams patvirtino, kad informacija apie specialiojo liudytojo statuso suteikimą jam buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių jis nutarė nekandidatuoti į premjero poziciją.
„Viena iš versijų šita yra, bet gavęs žinutę, supratau, kad dalyvauti toliau negaliu“, – teigė E. Sabutis.
Prokuratūra sako, kad apie apie esminius rezultatus šiame tyrime informuos kai tik bus galima juos pateikti nepakenkiant tyrimo sėkmei.
Tyrėjams reikia išanalizuoti labai daug duomenų
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad vadinamosiose „čekiukų“ bylose yra labai daug dokumentų, juos reikia apžiūrėti, tai reikalauja daug darbo, daug žmogiškųjų resursų.
„Kaltinti prokuratūrą, kad laukiam momento, yra neteisinga. Dokumentų apimtis neleidžia skubiai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Seimo nariai ir tarybų nariai, žino, kokius dokumentus yra pateikę“, – „Žinių radijui“ yra sakiusi generalinė prokurorė. Ji mano, kad „čekiukų“ bylų tyrimai yra tik įpusėję, vertinami surinkti įrodymai.
Prokuroras D. Valkavičius yra sakęs, kad, pavyzdžiui, jeigu tarybos narys tarybos nario išmokoms gauti panaudojo 95 ar 40 skirtingų svetimų banko kortelių, bankams reikalinga rašyti atskiras užklausas dėl kiekvienos kortelės savininko ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad būtų galima nustatyti tikrąjį banko kortelės savininką. Leidimą sužinoti teisėsaugai iš banko tikrąjį kortelės savininką suteikia tik teisėjas. Tik gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį prokuroras gali sulaukti atsakymo iš banko apie kortelės savininką.
Pasak N. Grunskienės, surinkus duomenų, atskiriamos iš bendros bylos į atskirą tyrimą, liečiantį tik šį asmenį. Taip buvo atskirti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl Jonavos tarybos narių.
N. Grunskienė teigė, kad šiuo metu dėl „čekiukų“ istorijų yra atliekami ikiteisminiai tyrimai 45-iose savivaldybėse. Tyrimus atliekas Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Policijos Imuniteto valdyba. Pastaroji, pasak generalinės prokuratūros, pasitelkta minėtiems tyrimams, pritrūkus žmogiškųjų išteklių.
„44 įtariamuosius turime šiai dienai, turime gal 20 bylų, išnagrinėtų teisme, ir gal 19 bylų, kurios nagrinėjamos teisme“, – „čekiukų“ bylų statistiką pristatė N. Grunskienė.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai patvirtino, kad policija atlieka tyrimus „čekiukų“ bylose.
„Šiuo metu policijoje (Imuniteto valdyboje) atliekami 8 ikiteisminiai tyrimai. Jie pradėti skirtingais laikotarpiais. Išsamiau apie ikiteisminius tyrimus galėtų komentuoti tik tyrimams vadovaujantys prokurorai“, – Eltai teigė R. Matonis.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė sako, kad pareigūnai tiria apie 600 savivaldybių tarybų narių veiksmus, galimai neteisėtai gaunant tarybos narių išmokas.
Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad, jei paaiškėtų, jog teisėsauga mėgino kištis į politinius procesus, ieškant kandidato į premjerus, lėktų galvos.
„Šiuo atveju kalbame ne tik ir net ne tiek apie Generalinę prokuratūrą, bet kalbame ir apie STT. Jeigu gaučiau bent mažiausius įrodymus, bet tikrai įrodymus, kad tai buvo daroma sąmoningai, lėktų galvos be jokios abejonės, nes tai yra netoleruotina. Tokių įrodymų aš šiandien neturiu“, – LNK žinioms sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog teisėsauga, prabilusi apie tyrimą socialdemokrato E.Sabučio atžvilgiu, pranešė ir apie tyrimus prieš kitus politikus. Taigi, kaip teigė G. Nausėda, ši situacija gali tiesiog reikšti, kad yra vykdomi tam tikri veiksmai, kuriuose tarp kitų politikų figūruoja ir laikinasis susisiekimo ministras, prabilęs apie kandidatavimą į premjerus.
„Bet kuriuo atveju supraskime, kad buvo kreipiamasi arba buvo ketinama kreiptis ne tik dėl pono Sabučio, bet ir dėl kitų asmenų. Tai reiškia, kad vyksta tam tikras teisinis procesas ir galimi tam tikri sutapimai, nes ir ponas Sabutis nebuvo vienu metu kandidatas į premjerus, jis pakankamai nedaug laiko prieš pačius rinkimus atsirado kaip kandidatas“, – dėstė G. Nausėda.
Visgi prezidentas pabrėžė ir toliau akylai stebėsiąs teisėsaugos veiksmus, atliekant tyrimus politikų atžvilgiu.
„Aš, be jokios abejonės, su padidintu dėmesio stebiu tuos sutapimus, bet kol įrodymų nėra, manau, kad tikrai neturėtume mojuoti vėzdu. Bet tikrai stebėsiu šitą procesą ir toliau“, – kalbėjo G. Nausėda.
E. Sabutis yra buvęs Jonavos rajono meras ir vicemeras.
Lietuvos apeliacinis teismas yra patvirtinęs nuosprendžius dviem tuomečiams Jonavos politikams.
Apeliacinis teismas birželį atmetė buvusio Jonavos tarybos nario Kęstučio Macionio skundą „čekiukų“ byloje.
Teismas taip pat paskelbė, kad nėra pagrindo K. Macionio padarytų nusikalstamų veikų, kai jis sistemingai ketverius metus klastodamas dokumentus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, savinosi savivaldybės lėšas, laikyti mažareikšmėmis ir nepavojingomis.
Gegužę Apeliacinis teismas atmetė kito tuomečio šios savivaldybės tarybos nario Žilvino Galimovo skundą. Abiem nuteistiesiems yra skirtos baudos, kurį laiką draudžiama dirbti valstybės tarnyboje.
Ž. Galimovas naudojo per 90 banko kortelių, K. Macionis teikė savo ritualinių pasaugų įmonės kuro kvitus.
Apeliacinis teismas taip pat viešai paskelbė, kad atsisako remtis Aukščiausiojo Teismo praktika Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje.
„Čekiukų“ byloje nuteistas buvęs Jonavos savivaldybės tarybos narys Ž. Galimovas yra sakęs, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines išmokas Jonavos savivaldybėje buvo galima daugiau nei 17 metų, o matydamas kaip elgiasi vyresni politikai, jis nemanė, kad elgiasi nusikalstamai.
„Atneša kiti tarybos nariai, atneša čekius už kurą ir tas sumas pagrindžia, na tai... Tiesiog paskui bandą nuėjau, paplaukiau pasroviui ir dėl to man labiausiai ir pikta ant savęs, kad visada labai kritiškai vertindamas tokius dalykus papuoliau. Man labiausiai pikta ant savęs, kad nesuvokiau, kad tai yra nusikaltimas. (…) Atsimenu, kad atnešiau ataskaitas, man trūko pinigų, man buvo paaiškintas kelias, kaip reikia daryti ir kaip visi tarybos nariai daro“, – Eltai teisme yra sakęs tarybos narys.
Į žurnalistės klausimą, ar niekas iš tarybos narių neprieštaravo tokiems neteisėtiems veiksmams, jis atsakė neigiamai.
„Ne. Ar visiems jau įprasta buvo, ar niekas nesusimąstė. Kai ateini pirmą kadenciją ir visų plonybių nesupranti, atrodė, nesąmonė, bet taip vyksta procesas“, – Eltai sakė Ž. Galimovas.
Apie neteisėtus savivaldybės tarybos narių veiksmus teisme yra užsiminęs ir K. Macionis.
Rugpjūčio pradžioje STT ir prokuratūra pranešė, kad įtarimai neseniai buvo pareikšti Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariui Erlandui Andrejevui, įtariama, kad 2019–2023 m. eidamas tarybos nario pareigas, šis politikas galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo ir teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla.
Nurodoma, kad tokiu būdu E. Andrejevas Jonavos rajono savivaldybei galimai padarė 12 170 eurų žalą. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
