„2015 metais, palyginti su 2014 metais, vidutiniškai 15 proc. mažiau yra užfiksuota korupcinių veikų, taip pat asmenų, jas padariusių, ir pradėtų ikiteisminių tyrimų. Manyčiau, priežastys dvi – aktyvi socialinė reklama, visuomenės sąmoningumas, tačiau greičiausiai, tai mano asmeninė nuomonė, ir tai, kad tampa vis sunkiau ištirti šiuos nusikaltimus, kadangi asmenys skaito teismų praktiką, domisi, todėl tokios veiklos rečiau užfiksuojamos“, – Seime pirmadienį per diskusiją kovos su korupcija tema sakė prokuroras.
„Pernai užregistruotos 1232 nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, 2014 metais tokių buvo 1535. Pernai užregistruoti 1019 asmenų, kurie buvo įtariami padarę nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, iš viso pradėti 1049 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 96 dėl valstybės pareigūnų ir tarnautojų galima padarytų nusikalstamų veikų“, – statistiką pateikė R.Petrauskas.
Pasak jo, galima pasidžiaugti teigiama tendencija, kad korupcijos bylose mažėja išteisinimo atvejų.
„Vertinant teisminių nagrinėjimų rezultatus norėtųsi pasidžiaugti teigiama tendencija, kad matome gerokai mažesnį išteisintų asmenų skaičių. 2014 metais buvo teismo kaltais pripažinti 1003 asmenys ir išteisintas 81 asmuo, pernai buvo nuteisti 872 asmenys, o išteisintas 41 asmuo“, – teigė prokuroras.
Pateikdamas savo siūlymus dėl kovos su korupcija Generalinės prokuratūros atstovas nurodė bausmės neišvengiamumą ir greitą procesą.
„Kuo tas padaryta greičiau, būtų gera atgrasymo priemonė. Jei teismo apkaltinamasis nuosprendis pasiekia asmenį po kelerių metų, manau, tai savotiškai praranda ir aktualumą, ir visuomenė užmiršta situaciją. Neišvengiamumas, greitumas, efektyvumas būtų tos priemonės, kad būtų galima efektyviai kovoti su tokiu reiškiniu kaip korupcija“, – kalbėjo R.Petrauskas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų teisėjas Aurelijus Gutauskas sakė, jog suvienodinti teisminę praktiką korupcinio pobūdžio bylose padėtų ir didesnis prokurorų kasacinių skundų skaičius, tuo pačiu sakė, kad Lietuvos teisinė bazė dėl kovos su korupcija tarptautiniu mastu yra vertinama teigiamai.
„Teisinė antikorupcinė bazė tarptautiniu mastu yra įvertinta kaip visapusiška ir viena geriausių tarp naujų ES valstybių ir taip pat tarp posovietinių valstybių. Ekspertų vertinimai byloja, kad teisinė bazė yra gera, tinkama kovojant su korupcija“, – kalbėjo teisėjas.
Kita vertus, anot jo, iš žiniasklaidos galima susidaryti įspūdį, kad korupcija – plačiai paplitusi ir nebaudžiama, nors statistika rodo priešingai.
„Maksimalūs baudų dydžiai ganėtinai nemaži, tačiau skiriamos baudos už korupcinio pobūdžio veikas iš tikrųjų yra ganėtinai mažos. (...) Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorų kasaciniai skundai dėl skirtų mažų baudų dydžių yra itin reti, pavyzdžiui, 2015 metais pirmos instancijos teismuose dėl papirkimo nuteista 713 asmenų, iš jų – 560 baudomis, atitinkamai 2014 metais – 833 ir 678, tačiau negauta nė vieno prokuroro kasacinio skundo, kad būtų skirta griežtesnė bauda“, – sakė A.Gutauskas.
„Atkreipčiau dėmesį, kad dviejose bylose, kurios pirmos instancijos teismo pagal papirkimą buvo paskirta 100 MGL (3,8 tūkst eurų) dydžio bauda, t. y. 10 proc. maksimalios baudos, net ir prokurorui pačiam padavus kasacinį skundą baudų dydžiai nebuvo ginčijami. Tokia padėtis ir kyšininkavimo bylose, 2015 metais pirmos instancijos teismuose pagal kyšininkavimo straipsnį nuteisti 57 asmenys, iš jų 42 baudomis, 2014 metais – 40 asmenų, iš jų – 33 baudomis. Tačiau LAT nebuvo gautas nė vienas prokuroro skundas, kuriame būtų ginčytinas baudos dydis“, – pasakojo teisėjas.
Tuo pačiu jis sakė, kad „byla bylai nelygi“ ir priminė atvejį, kai iš 2015 metais pagal prokurorų kasacinius skundus nagrinėtų šešių kyšininkavimo ir papirkimo bylų vienoje iš jų pirmos instancijos teismo pagal kyšininkavimo sudėtį skirta 750 MGL dydžio bauda, beveik 29 tūkst. eurų, tai yra beveik 50 proc. maksimalaus baudos dydžio.
„LAT paliko galioti šį sprendimą, atmesdamas prokuroro prašymą taikyti laisvės atėmimą, tai buvo byla, susijusi su teisėjo kyšininkavimu“, – sakė A.Gutauskas ir pridūrė, kad „prokurorų skundai dėl baudų dydžio padėtų LAT formuoti vieningą praktiką“.
LAT pernai atmetė prokurorų prašymą skirti realią laisvės atėmimo bausmę už kyšininkavimą nuteistam buvusiam teisėjui Ryšardui Skirtunui ir paliko galioti Apeliacinio teismo sprendimą skirti jam 28 tūkst. 237 eurų. baudą. Apeliacinis teismas buvo pasisakęs, kad bauda yra pakankama, kad teisingumo principas būtų įgyvendintas.
Seime surengtos diskusijos iniciatorė konservatorė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad korupciniams nusikaltimams ištirti naudojami didžiuliai valstybės resursai ir pastangos, tad atsakomybė turėtų būti atgrasanti ar adekvati.
Ji pateikė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikto tyrimo duomenis, kad dažniausiai Lietuvoje nuteisiami kyšių davėjai (96 proc.) ir labai retai – kyšių gavėjai. Dažniausia atsakomybės forma yra piniginė bauda – 2014 metais 79 proc. nuteistų asmenų atsipirko baudomis, o vidutinė bauda už korupcinį nusikaltimą metais siekė 4,5 tūkst. eurų.
„Tos pačios baudos tikrai nėra atgrasančios, galbūt reikėtų diskutuoti apie baudų didinimą, o gal problemos slypi kitur, ne baudos dydyje, o jos skyrime“, – sakė parlamentarė.
TILS atlikta 2006-2013 metų kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizė rodo, kad dažniausiai už kyšininkavimą ar papirkinėjimą baudžiama pinigine bauda: ji skiriama 72 proc. nuteistų už papirkinėjimą ir 57 proc. – už kyšininkavimą.
Kas dešimtas nuteistasis gauna laisvės apribojimo bausmę, pavyzdžiui, be teismo žinios negali keisti savo gyvenamosios vietos, naktimis ar savaitgaliais turi būti namie, užsiregistruoti darbo biržoje. Toks įpareigojimas vidutiniškai trunka šešis mėnesius. Tuo metu laisvės atėmimo bausmė vidutiniškai trunka kiek daugiau nei pusantrų metų – ji skiriama 7 proc. nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22 proc. – kyšininkavimo bylose.
Daugiausia bylų buvo dėl siekio papirkti policijos pareigūnus (98 proc.), itin retai – muitinės darbuotojus (1 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,6 proc.) ar savivaldybių administracijų darbuotojus (0,3 proc.). Tarp nagrinėtų bylų yra tik viena politiko papirkimo byla ir nė vienos – gydytojo.
94 proc. visų korupcinių bylų nuosprendžių tiriamu laikotarpiu priimta dėl paprastų gyventojų, 2 proc. nuteistųjų yra policijos pareigūnai, 1 proc. – valstybės tarnautojams prilyginami asmenys, 0,6 proc. – dėl muitinės pareigūnai, 0,4 proc. – verslininkai.
