Profesorius Stankūnas pripažįsta: dalis COVID-19 priemonių neveiksmingos, mums reikia nurimti

Kova su COVID-19 pandemija tęsiasi. Tiesa, kai kurie Ekspertų tarybos nariai tikina, kad dalis taikomų priemonių nėra pakankamos tam, kad būtų sustabdytas infekcijos plitimas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad kol kas taikomos nefarmacinės priemonės, nors ir sulėtina pandemijos greitį, tačiau nėra pakankamos tam, kad kreivė būtų „perlaužta“.

„Šiandien Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) paskelbė, kad Lietuva pagal 14 d. naujų COVID-19 atvejų sk. tenkantį 100 000 gyventojų yra pirmoje vietoje, o pagal mirtingumą trečioje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių. [1] Kodėl? Realiai mes turime dvi priemones šiai problemai spręsti – vakcinos ir ne-farmacinių priemonių kompleksas.

Padariau grafiką, kuriuo su Jumis dalinuosi. Čia X ašyje yra pilnai vakcinuotos populiacijos dalis proc. (pagal ECDC duomenis) [2] Y ašyje – 14 d. naujų COVID-19 atvejų sk. tenkantis 100 000 gyv. Matome, kad kuo šalyje didesnis procentas yra vakcinuotų, tuo mažesnis sergamumas. Tarp šių dviejų rodiklių buvo gauta gana stipri ir statistiškai reikšminga neigiama koreliacija (Spearman‘o r=-0.600 p<0.001).

Taip pat tikriausiai pastebėjot, kad skiriasi burbuliukų dydžiai. Jis priklauso nuo ne farmacinių priemonių taikymo intensyvumo (Stringency Index). T.y., kuo burbuliukas yra didesnis tuo daugiau ne-farmacinių priemonių taikoma. Matome, kad tas Lietuvos burbuliukas toli gražu nėra pats didžiausias ir siekia tik 30,09. Už mus mažesnes reikšmes turi, tik Estija, Danija, Švedija, Vengrija. Pagal vakcinaciją su 59,7 proc. esame 16 vietoje.

Matome, kad mažiausią sergamumo rodiklį daugiausia turi tos šalys, kuriose yra labai aukštas vakcinacijos lygis arba yra gana storas burbuliukas.

Taigi apibendrinimas. Mes nenorime vakcinuotis, bet nenorime ir karantino ir dar pykstame, kad esame ES šalių uodegoje pagal COVID-19 sergamumą. Tai, kad yra labai rizikinga „numoti ranka“ į nefarmacinių priemonių taikymą, kol nepasiektas reikiamas vakcinacijos procentas, yra aiškiai pasakęs ir anksčiau mano minėtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Kol kas matome, kad šiuo metu taikomos nefarmacinės priemonės, nors ir sulėtina pandemijos greitį, tačiau nėra pakankamos „perlaužti kreivę“. Gal kas atsakytų, kad tai yra nevakcinuotų žmonių banga ar pandemija. Jie priėmė tokį sprendimą, tad… tačiau man labai neramu dėl pačios sveikatos sistemos perkrovimo visomis prasmėmis. Tad, gal tikrai, kaip sakė Premjerė, mums reikėtų „matyt, visiems nurimti kelioms savaitėms“, – rašė profesorius.


Rašyti komentarą...
K
Kestas tiesos ieškotojas
2021-10-14 19:03:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Faktas kad neveiksmingos! Puikus pavyzdys:mokykloje susirgo mokinys, izoliuotis skiepytiems nereikia. Neskiepytiems reikia testuotis, jei nesutinka testuotis tada lai sėdi namie, neužilgo susirgo 2as vaikas iš tos pačios klasės, ir 3ias vaikas, toliau izoliuotis nereikia, tai dabar visi realiai gali būti nešiotojai besimptomiai, arba simptomai pasireikšti vėliau, tiek Skiepytiems tiek Neskiepytiems. , tai dabar Vaikai parneša liga namo, tėvai į darbą, ir visi sau smagiai nešiojame, vieniems pasirodo simptomai kitiems ne. Tai visi ir persirgsime taip išeina kas tyliai kas ne. Tai ir ta kompensacija 75+ už skiepa kaip ir niekam nebereikalinga, nes mirčių ir taip nebesukontroliuosime. Jau dabar geriau tuos pinigus investuoti į ligonines
Atsakyti
-3

A
Algiui
2021-10-14 19:06:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
o tamsta pasiskaityk placiau apie skiepu zala ir praeis noras skiepytis.
Atsakyti
-8

a
alvydas
2021-10-14 18:13:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai kiek reikia skiepytis gal kas diena bet ar tai normalu kai nuo kitu ligu uztenka vieno skiepo
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų