Profesorius siunčia gerą žinią: pasakė, kada COVID-19 nuslops, tačiau įvardijo rimtą bėdą dėl skiepijimo

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis.

Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos. Jo teigimu, jei būtų paskleista žinia, kad šios vakcinos yra reaktogeniškos, o tai reiškia – sukeliančios nepageidaujamų reiškinių, situacija ir visuomenės požiūris į povakcinines reakcijas galėtų būti visiškai kitokios. 

Kartu profesorius pažymėjo, kad kalbos apie trečiosios bangos pradžią Lietuvoje epidemiologiniu požiūriu nėra pagrįstos.

Ar geriausias sprendimas kol kas gyventi griežtame karantine? Kaip sumažinti nemalonias povakcinines reakcijas? Ar gali būti geriau imunitetą įgyti persirgus koronavirusu, nei skiepijantis? Apie visa tai – pokalbis su gydytoju infektologu, Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriumi V. Usoniu.

Optimizmą dėl gerėjančios pandeminės situacijos temdo kiek sulėtėjęs naujų atvejų skaičiaus kritimas. Jūsų nuomone, griežtas karantinas – vis dar duoda efektą ar reiktų ieškoti kažkokių kitų priemonių?

Kaip užkrečiamųjų ligų nepriklausomas specialistas galiu pasakyti, kad sausis–vasaris yra aukščiausio koronavirusinės infekcijos aktyvumo pikas. Ir jei jau sausį iškentėjome, dar turime vasarį pabaigti iškentėti, tad turime imtis tų priemonių, kurios mums yra prieinamos. Pagrindinė kryptis šiandien yra infekcijos plitimo kelių kontrolė. Detaliau situaciją analizuoja ir siūlymus Vyriausybei teikia ekspertų grupės, jie už tai turėtų būti atsakingi.

Viena vertus, džiugu, kad skiepijimo kryptis šalyje yra laba gera, kita vertus, gaila, kad turime rimtų komunikavimo problemų. Kaip tik šiomis dienomis teko diskutuoti ir su mokytojų bendruomene, žmonės yra pasimetę. Tad, akivaizdu, kad informacijos labai trūksta. 

REKLAMA

Tokia yra vasario mėnesio situacija, kovo mėnesį, kuris yra čia pat, koronaviruso aktyvumas po truputį turėtų pradėti mažėti. Galime tikėtis, kad tie skaičiai stabilizuosis, aišku, niekas neįvyks savaime. Pradėtos taikyti griežtos karantino priemonės davė savo rezultatą, galbūt jos galės būti švelninamos mažėjant viruso aktyvumui, bet situacija kol kas išties labai dinamiška.

Statistikos specialistai neseniai prabilo apie trečiosios koronaviruso bangos pradžią Lietuvoje. Kaip jūs vertinate tokius pareiškimus?

Klausimas, kokiais kriterijais remiantis teigiama, kad tai yra trečia, penkta ar dar kelinta banga. Vertinant epidemiologiniu požiūriu, yra žinomi dėsningumai, remiantis tiek prieš 100 metų buvusios ispankos, tiek paskutinės pandemijos 2009 m. eiga. Tai yra santykis tarp sergančiųjų skaičiaus ir visuomenės imuniteto. Tai, manau, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie kažkelintą bangą epideminio proceso dėsningumų kontekste. 

Galų gale, koks skirtumas kelinta tai banga. Aišku viena, kad prieš tai buvo gražus atvejų skaičiaus kritimas nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų. Dabar tas kritimas sustojęs ar net susirgimų kiek daugėja. Reiškia, reikia žiūrėti, kokios to priežastys ir jas šalinti. Taip, norėtųsi, kad greičiau mažėtų susirgimų skaičius, bet, kaip sakiau, kadangi sausį ir vasarį yra koronavirusų aktyvumo laikas, tai ir priemonės turi būti griežčiausios.

Daug šaršalo visuomenėje kilo dėl viešinamų šalutinių skiepų reakcijų, ypač nenoro skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Tai – vėlgi komunikacijos spragų pasekmė?

Taip, tos diskusijos dėl vienos ar kitos vakcinos savybių, efektyvumo užsisuko dėl prastos komunikacijos. Bet ta abejonė vienos iš vakcinų saugumu ir veiksmingumu niekam nėra naudinga ir reikia kiek įmanoma ją suvaldyti, nukreipti ne pavienių nuomonių, bet patvirtintų faktų vaga.

Štai neseniai gavau labai įdomų straipsnį, kur pateikiami tyrimų iš Škotijos rezultatai. Ištyrus 5,4 milijono žmonių aiškintasi, kaip realiame gyvenime veikia COVID-19 vakcinų efektyvumas. Tyrėjai pasirinko tai įvertinti pagal hospitalizavimo rodiklius – koks vakcinos veiksmingumas apsaugant nuo stacionarizavimo. Ir matomi fantastiški rezultatai.

REKLAMA

Lyginant „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinas po pirmos pastarosios vakcinos dozės pasiekta 95 proc. veiksmingumo apsauga nuo hospitalizavimo, skiepijant „Pfizer“ vakcina – 94 proc. Tai – labai aukšti rezultatai. Tyrėjai pabrėžia, kad vertino laiką iki antros dozės akcentuodami, kad tai dar nereiškia, jog pakanka vienos dozės, būtina ir antroji. Tačiau vien toks didelis vakcinos veiksmingumas jau po pirmos dozės Lietuvoje yra labai aktuali žinia.

Kai kuriuos natūraliai gąsdina pasiskiepijusiųjų skundai – stiprus karščiavimas, skausmai, nedarbingumas. Ką jūs kaip infektologas galėtumėte apie tai pasakyti?

Kaip vaikų gydytojas žinau, kad gerose vaikų ligoninėse jau seniai dirba specialistai, psichologai, kurie parengia vaiką vienai ar kitai procedūrai. Tuomet vaikai daug lengviau jas pakelia. O mes visi realiai esame dideli vaikai. Tad jei būtų iškomunikuota, kad šios vakcinos yra reaktogeniškos, o tai reiškia – sukeliančios nepageidaujamų reiškinių, situacija ir visuomenės požiūris į povakcinines reakcijas galėtų būti visiškai kitokios. 

Lietuvos imunologai jau kurį laiką įvairiais kanalais aiškina, kad įskiepijus šią vakciną imuninė sistema turi reaguoti. Ji dirba savo darbą ir tai pasireiškia tokiais nemaloniais pojūčiais kaip skausmas injekcijos vietose, raumenų, sąnarių skausmai, silpnumas, karščiavimas, pykinimas. Visi šie dalykai surašyti vaisto aprašuose, kurie yra labai lengvai pasiekiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje. Tačiau ši žinia nėra atnešta žmonėms. Jie patys ieško informacijos, bet kalbant apie skiepijimą ta informacija pati turėtų pasiekti žmogų.

Vienas dalykas, kad tokios reakcijos yra normalu ir taip pat nuo žmogaus psichologinio pasirengimo priklauso, kaip jis reaguos įskiepijus vakciną. Kitas dalykas, žmonės turi būti informuoti ir pasiruošę. Tai yra seni dalykai, ką gydytojai skiepijamų vaikų šeimoms daug metų aiškina – paprasčiausiai reikia suvaldyti tas povakcinines reakcijas. 

REKLAMA

Ką turite omenyje?

Jei temperatūrai leidžiama kilti iki 40 laipsnių, klausimas, kodėl taip elgiamasi? Suaugusiam žmogui 38,5 laipsniai, ypač jei dar lydi bloga savijauta, jau yra signalas, kad laikas gerti karštį mažinančio priešuždegiminio vaisto – paracetamolio tabletę. Nes jei leidžiama karščiuoti iki 40 laipsnių, tuomet, aišku, ir širdis stipriau plaks, ir gleivinės džius, ir galvą skaudės. Bet visa tai bus ne nuo vakcinos, o aukštos temperatūros. 

Ir vėlgi čia svarbi medikų, kurie skiepija vakciną, komunikacija, kad jie rastų laiko žmonėms paaiškinti, kad tokie dalykai gali atsitikti. Tai yra kaina, kurią mokame už saugumą, bet reikia žinoti, ką daryti, kad būtų šie nemalonūs pojūčiai sušvelninti.

Priminkite, ko reikėtų imtis, jei po skiepo negaluojama, ima kilti temperatūra?

Tai labai paprasti dalykai – pasimatuoti temperatūrą, po ranka turėti paracetamolio, juo reiktų iš anksto pasirūpinti. Ir kiti paprasti dalykai – reiktų gerti daug skysčių, mineralinio vandens, arbatos ir daliai žmonių galimybė, jei jie sunkiau reaguoja į vakcinos įskiepijimą, turėti bent vieną laisvą dieną, kad galėtų pailsėti. Ta patirtis yra didžiulė. Pavyzdžiui, amerikiečiai, pradėję skiepyti medikus, netgi teikė rekomendaciją neskiepyti iškart viso skyriaus personalo vieną dieną, o per kelis kartus, turint omenyje, kad gali būti stiprios reakcijos ir dalis personalo gali būti nedarbingi. 

Būta teiginių, kad daugiau šalutinių reiškinių pasireiškia po antrosios „Pfizer“ dozės, o „AstraZeneca“ atveju – po pirmosios. Tai pastebimas dėsningumas?

Taip, tai yra pastebėta, bet visur yra savų niuansų. Šiuo metu skiepų programoje mes turime dviejų klasių vakcinas – RNR tipo („Pfizer“ ir „Moderna“) ir adenoviruso „AstraZeneca“ vakciną. Statistika rodo, kad pirmą skiepo dozę žmonės lengviau toleruoja RNR vakcinos atveju, o antrąją – „AsraZeneca“. Tačiau kas iš mūsų yra „statistinis vienetas“? Bet jei yra 99 procentai į vieną pusę, tai vienas procentas bus į kitą, ir kai kalbame apie mediciną, sveikatą, tai jei man kažkas įvyko, man visiškai nerūpi, kad 1000 kitų nieko nebus. 

REKLAMA

Būtų galima prisiminti ir atvejus, kai žmonės apie savo patiriamas reakcijas skelbia socialiniuose tinkluose ir čia vėl grįžtame prie komunikacijos – kiek žmogus buvo pasiruošęs skiepijimo procedūrai, informuotas apie ją. Juk iš dabar Vaistų kontrolės tarnybos gautų apie 800 pranešimų dėl šalutinių reakcijų didžioji dalis yra tie povakcininiai reiškiniai, kuriuos yra nurodę ir gamintojai. Kitaip sakant, taip ir turėjo būti.   

Dalis specialistų atkreipė dėmesį, kad daugiau reakcijų gali patirti jauni žmonės, nes jų imunitetas į vakciną reaguoja audringiau.

Visiškai nebūtinai – didžiosios duomenų bazės rodo, kad nėra didelio skirtumo dėl amžiaus. Primenant kalbas, kurios kilo dėl „AstraZeneca“ vakcinos, vėlgi, reikia skaityti aprašą: ten buvo nurodyta, kad nėra pakankamai duomenų apie vakcinos veiksmingumą vyresnio amžiaus žmonėms. Bet tai nereiškia, kad ji neveiksminga. Tuo metu, kai buvo tvirtinamas aprašas, duomenų nebuvo, o dabar jų jau yra iš didžiųjų valstybių, kurios kasdien įskiepija šimtus tūkstančių dozių. 

Diskutavome apie tai ir su mokytojais, taip, kažkam nepasisekė, jie patyrė nemalonius reiškinius, tačiau 28 tūkst. jų sėkmingai pasiskiepijo. Taigi reikia visų pirma apie tai šnekėti.

Kai kurie įsitikinę, kad geriau COVID-19 persirgti natūraliai, nei skiepytis. Ką jūs apie tai pasakytumėte?

Kategoriškai to nepalaikau. Visą gyvenimą nuo 1974 m. dirbau infekcinių ligų srityje ir per tiek metų nėra buvę infekcinės ligos, nuo kurios būtų mirę tiek daug žmonių Lietuvoje kaip nuo COVID-19. Yra baisios ligos – žaibiška meningokokinė infekcija, difterija, kurios protrūkis kilo 1994–95 m. Tačiau nėra buvę, kad tiek žmonių mirtų nuo infekcinės ligos. Juo labiau kad tiek žmonių dėl jos 21 amžiuje būtų hospitalizuojama, kad reiktų išplėsti infekcinių ligų skyrius, kad būtų uždaryti atskiri kitų ligoninių korpusai. Tai liga, o ar žinome, kiek paskiepytų reagavo tiek sunkiai, kad reikėtų kreiptis į ligoninę?

REKLAMA

Šiuo metu karantino atlaisvinimo planas paruoštas atsižvelgus į du pagrindinius kriterijus – naujų atvejų per 14 dienų rodiklį 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų procentų dalį. Ar to, jūsų nuomone, užtenka? Galbūt vertėtų vertinti ir realius sergamumo, mirštamumo skaičius?

Šiuo atveju oficialūs ekspertai turėtų daugiau komunikuoti, paaiškinti visuomenei suprantama kalba, kodėl pasirinkti būtent šie kriterijai, o ne kiti. Pavyzdžiui, kaip ir nesuprantu, kodėl dabar nei iš šio, nei iš to pasikeitė požiūris į reikalavimus kaukėms. Turime ekspertus ir jie turėtų mums tai pagrįsti, aiškiai komentuoti.

Ką tik ekspertai pasiūlė uždrausti dėvėti medžiagines kaukes, tačiau Vyriausybė nepriėmė tokio sprendimo. Jums kuo nors kliūna minimos apsaugos priemonės?

Jei yra vienokie reikalavimai, bet yra priežasčių, kodėl juos reikia keisti, tai, suprantamas dalykas, kad atsakingi žmonės, ekspertai pasako, kad tai, ką darėme iki šiol, dėl kažkokių priežasčių blogai, dabar darykime kitaip, kad būtų gerai. Tai gal aš ko neišgirdau? Nes tyrimai yra žinomi ne tik nuo pernai metų vasario mėnesio, bet jau keli dešimtmečiai apie tai, kaip veikia vienos ar kitos barjerinės priemonės. Nieko naujo čia nėra. 

Juo labiau nesuprantu, kodėl reikėtų keisti kaukę į respiratorių, kuris turi vožtuvą. Nes toks respiratorius apsaugo žmogų, kuris jį dėvi, tačiau iškvepiamas oras yra nefiltruojamas, tad kiti žmonės neapsaugomi. Tad labai logiškas klausimas, kodėl kai turėjome tris tūkstančius susirgimų kasdien, tos medžiaginės kaukės buvo naudojamos, o kai turime 300 kažkodėl nebetinka. 

Ar plinta vienokia, ar kitokia atmaina, keičiasi viruso savybės, apsaugos priemonės efektyvumas nesikeičia. Kitu atveju turi būti aiškiai argumentuojama ir pateikiama visuomenei įtikinama žinia, kad, tarkim, atsirado lietuviška padermė ar kokia kita ir sena kaukė neveikia. Bet tokios žinios negirdėjau.

Dėkoju už pokalbį.


Rašyti komentarą...
Šuva
2021-02-26 08:22:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas iš tų skiepų, jeigu žmonės po pilno paskiepijimo suserga. Tauragėje, Trakuose kiek paskiepintų žmonių susirgo. Kodėl apie tai daug nekalbama, kaip kalbama apie skiepų naudą
Atsakyti
-8

W
WC
2021-02-26 08:17:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai reiskia,kad sveicarai DURNIAI, atsisake sitos meslinos vakcinos.o lietuviskas "profesorius" labai protingas? tai teguljis ir susikisa sita vakcina i uzpakali.
Atsakyti
-13

A
As
2021-02-26 06:38:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar nesusimovet su usonio interviu?Siandien jis sedi arestimej uz ziauriai dideles machinacijas,tame tarpe ir skiepais.Ir tokio zmogaus tauskalai kam nors gali buti idomus?
Atsakyti
-31

SKAITYTI KOMENTARUS (47)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų