Profesorius Čaplinskas: nepritariu, kad karantinas būtų pratęstas iki balandžio

Profesorius Vytautas Kasiulevičius viešai tvirtino, kad valdant koronavirusą viena iš efektyvių priemonių yra ribojimai, todėl vertėtų karantiną pratęsti bent iki balandžio vidurio. Visgi su tuo nesutinka profesorius Saulius Čaplinskas.

„Atlaisviname ribojimus - gauname naują susirgimų šuolį. O naujos viruso atmainos plinta dar greičiau, todėl pastangų jų plitimui suvaldyti reikia daugiau“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Kasiulevičius.

Pasak jo, apribojant judėjimą, mažiau leidžiant laiko susibūrimuose – susirgimų mažėja, mažiau perteklinių mirčių, o kartu išvengiama perteklinio sveikatos sistemos perkrovimo net ir naujoms viruso atmainoms vyraujant.

Profesoriaus teigimu, reguliarus testavimas, ankstyvas susirgusių asmenų išaiškinimas ir izoliavimas irgi gali mažinti susirgimų skaičių. V. Kasiulevičius tikina, kad taikant reguliarų testavimą galima būtų pradėti paslaugų sektoriaus atvėrimą.

„Bet be greitųjų antigenų testų ar automatizuotų PGR tyrimų linijų įdiegimo mūsų šalyje tokį visuotinį testavimą sunkai įsivaizduoju. Nei vieno dalyko iki šiol neturime.

Todėl šiandien turime tik vieną efektyvią priemonę - ribojimus, jie veikia ir tie apribojimai mūsų šaliai yra būtini ne iki sausio 31 dienos, o bent iki balandžio mėnesio vidurio, kuomet UV indeksas ir oro temperatūra pradės stabdyti infekcijos plitimą. Pagaliau, iki balandžio vidurio bus paskiepyti patys pažeidžiamiausi asmenys. Ir jau tuomet galima bus kalbėti apie laisvinimą“, – rašė profesorius.

S. Čaplinskas su tuo nesutinka

Profesorius S. Čaplinskas savo socialinėje paskyroje rašė, kad ribojimai nėra išeitis, dalį jų būtų galima panaikinti.

NEPRITARIU viešoje erdvėje paskleistiems siūlymams laikyti karantiną iki balandžio. Judėjimo ribojimams tarp savivaldybių nematau realaus pagrindo jau dabar.

REKLAMA

Mano vertinimu, reikia kuo greičiau atnaujinti darželių veiklą. Kuriuose siūlau nedelsiant taikyti nuolatinį profilaktinį personalo testavimą ir tik nustačius teigiamą atvejį spręsti dėl grupės, o ne viso darželio, laikino karantinavimo. Taip pat siūlau atnaujinti pradinių mokyklų veiką, taikant analogišką profilaktinį testavimą. Jau dabar nėra pagrindo laikyti uždarytą smulkųjį verslą. Galima juos atverti, ypač tuos, kurie gali užtikrinti būtinų saugumo reikalavimų laikymąsi (pvz. grožio paslaugų kabinetus, turguje prekiaujančius smulkius prekybininkus ir pan.).

Ateitis yra „nauja realybė“, prie kurios prisitaikyti reikia naujų įrankių, todėl nedelsiant būtina parengti ir pradėti įgyvendinti valstybės finansuojamą profilaktinio testavimo programą. Tokia programa visose šalyse bus pagrindinis koronaviruso infekcijos valdymo įrankis, net ir vykdant skiepijimus (o ne karantinas). Visgi visuomenei trūksta realios situacijos ekspertinio vertinimo komunikacijos, todėl tikslinga būtų pradėti rengti periodines nacionalines rizikos vertinimo ataskaitas ir viešai jas skelbti gyventojams, o ne tik skaičius, lenteles ir grafikus be specialistų apibendrinančių išvadų ir rekomendacijų.

Tokias rizikų vertinimo ataskaitas Skandinavijos ir kt. šalyse rengia nacionaliniai visuomenės sveikatos institutai. Lietuvoje tokių ataskaitų rengėjas galėtų būti SAM pavaldi įstaiga Higienos institutas, kuriame yra Visuomenės sveikatos tyrimų centras, arba VU MF Visuomenės sveikatos institutas“, – rašė S. Čaplinskas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 26 žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Iš viso praėjusią parą mirė po 13 vyrų ir moterų.

Daugiausia mirusiųjų – 11 – priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, šešiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių metų.

Penki mirusieji registruoti 60–69 metų, trys mirusieji – 90–99 metų amžiaus grupėse. Vienam mirusiajam buvo nuo 50 iki 59-erių metų.

REKLAMA

Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos penkios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Nuo koronaviruso iš viso mirė 2445 žmonės. Daugiausiai mirusiųjų – 878 – priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Be kita ko, nuo šios ligos mirė trys 20–29 metų žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 167 tūkst. 516 žmonių, 104 tūkst. 188 asmenys pasveiko, 59 tūkst. 683 – tebeserga.

 


Rašyti komentarą...
R
R.G.
2021-01-17 15:42:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Galit ką norit palikti, tik atšaukit kaukės lauke. Aš ir be jų dustu, o su jom tiesiog košmaras. Negalvoju, kad jei arti nėra žmonių ir dar lauke galima užsikrėsti arba užkrėsti
Atsakyti
-7

K
K
2021-01-17 15:43:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Senai taip turėjo Šaunuolis! Kad lauko prekyba uždaryta tai nėra žodžių Maximose uždaroje patalpoje kiek būna žmonių ir niekas ne užsikrečia, o lauke užsikrės ne nu......
Atsakyti
-13

A
2021-01-17 15:31:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
COVIDAS, TAI POLITINĖ DIKTATŪRA, NEDAUGIAU. ŠENDIEN IR AUSTRAI IŠĖJO Į GATVES PAREIKŠTI PONUI ŠVABUI NESUTIKIMĄ SU GLOBAL RESET!!!
Atsakyti
-13

SKAITYTI KOMENTARUS (42)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų