Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Beveik prieš metus pasaulyje žmonės pradėti skiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Iki šios dienos dar nėra patvirtintas nė vienas vaistas, padedantis sumažinti šios klastingos ligos simptomus. Europos komisija (EK) sudarė 10 daugiausiai žadančių vaistų nuo koronaviruso krepšelį. Juos su naujienų portalu tv3.lt aptarė profesorius Vytautas Usonis.

Beveik prieš metus pasaulyje žmonės pradėti skiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Iki šios dienos dar nėra patvirtintas nė vienas vaistas, padedantis sumažinti šios klastingos ligos simptomus. Europos komisija (EK) sudarė 10 daugiausiai žadančių vaistų nuo koronaviruso krepšelį. Juos su naujienų portalu tv3.lt aptarė profesorius Vytautas Usonis.

REKLAMA

Pasak profesoriaus, EK parengtoje analizėje nurodomos trys perspektyviausios vaistų nuo COVID-19 grupės: antikūnai prieš SARS-CoV2 virusą – priešvirusiniai vaistai, imuninę sistemą veikiantys vaistai bei per burną vartojami priešvirusiniai vaistai. 

Taip pat ir šių vaistų panaudojimo galimybes. 

„Jeigu žmogus buvo tik kontakte su sergančiu COVID-19, tai vaistai būti naudojami ambulatorinėmis sąlygomis – ne ligoninės sąlygomis. 

REKLAMA

Taip pat išskiriama, kurie būtų vartojami ligoninės sąlygomis, kas intensyviosios terapijos ir ilgai besitęsiančios ligos sąlygomis. Šiais visais pjūviais įvairi informacija apie juos išnagrinėta ir apibendrinta šitokio pranešimo forma“, – nurodė V. Usonis. 

Pasak jo, viešai prieinamo EK pranešimo pagrindinis tikslas – su vykdomais tyrimais supažindinti sveikatos priežiūros specialistus. 

 

Vaistai neatstos vakcinų

Profesorius taip pat pabrėžia, kad minėtos analizės rekomendacijų skyriaus pirma eilutė sako, kad nė vienas iš minimų vaistų negali būti vertinamas kaip alternatyva vakcinoms. 

„Jie yra situacijai, kai nepavyksta profilaktinėmis priemonėmis išvengti ligos. Tai yra gydymas ir jokiu būdu tai nėra alternatyva vakcinoms. Dokumente tai yra labai aiškiai pabrėžta. Pirmas tikslas mums visiems yra išvengti ligos, o jeigu to padaryti nepavyksta, tai tik tuomet tos gydymo priemonės, kurios yra minimos pranešime“, – teigė jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kodėl vakcinos aplenkė vaistus, V. Usonis atsakė, kad sunku prognozuoti, kas pirmiau išvys dienos šviesą, nes neretai vykdomi tyrimai užtrunka. 

Tačiau jis taip pat priminė, kad nuo pat pandemijos pradžios įvairios medžiagos yra tyrinėjamos kaip potencialūs vaistai gydyti COVID-19. 

„Visad visko norisi čia ir dabar. Buvo laikas, kai kalbėjome, kad vaistiniai preparatai yra tyrinėjami ir jų tyrimo stadijos yra toliau pažengusios už vakcinų stadijas.  Bet vaistų kūrimo visi procesai yra greitesni nei vakcinų kūrimo, nes jie yra taikomi sergantiems ir tų sergančiųjų yra ir buvo pakankamai daug, įskaitant ir Lietuvą“, – pridūrė V. Usonis.

Pradėtas geriamojo vaisto nuo COVID-19 vertinimas

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra pirmadienį pranešė, kad pradėjo JAV bendrovės „Merck“ sukurto geriamojo vaisto nuo COVID-19 vertinimą, tuo suteikdama vilčių, kad mirtinai pavojinga liga bus gydoma lengviau.

Šis vertinimas, po kurio gali būti išduotas leidimas naudoti preparatą Europos rinkoje, prasidėjo praėjus dviem savaitėms po to, kai „Merk“ paprašė JAV institucijų leisti naudoti šį antivirusinį vaistą ekstremaliomis sąlygomis

REKLAMA
REKLAMA

„EVA (Europos vaistų agentūros) vaistų žmonėms komitetas (CHMP) pradėjo išsamų vertinimą geriamojo antivirusinio vaisto molnupiraviro... suaugusiesiems gydyti nuo COVID-19, kurį bendradarbiaudama su „Ridgeback Biotherapeutics“ sukūrė „Merck Sharp & Dohme“, – sakoma institucijos pranešime.

Preliminarūs rezultatai „rodo, kad šis vaistas gali sumažinti [COVID-19 sukeliančio viruso] SARS-CoV-2 dauginimąsi  organizme ir tokiu būdu apsaugoti COVID-19 sergančius pacientus nuo ligoninės ar mirties“, – nurodė Amsterdame įsikūrusi agentūra.

Antivirusiniai vaistai, tokie kaip molnupiraviras, mažina virusų gebėjimą daugintis, taip sušvelnindami ligą. Šie vaistai yra geriami. Gydymas šiuo preparatu, skyrus jį per kelias dienas po teigiamo COVID-19 testo, per pusę sumažina hospitalizacijos atvejų skaičių, rodo bendrovės „Merck“, už JAV ribų vadinamos MSD, atliktų klinikinių tyrimų rezultatai. Jei molnupiraviras bus patvirtintas, tai bus didelis laimėjimas siekiant sumažinti sunkios ligos formos atvejų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA

Remiantis „Merck“, klinikinių bandymų rezultatai parodė, kad tarp pacientų, vartojusių vaistą, mirčių nebuvo, nors jų buvo registruota placebą gavusioje grupėje. Tačiau tyrimo apimtis buvo gana maža, todėl gautų skaičių dar negalima patikimai ekstrapoliuoti. 

EVA dabar vertins, ar molnupiraviras atitinka Europoje keliamus veiksmingumo, saugos ir kokybės reikalavimus. 

Geriamo vaisto, skirto koronaviruso gydymui, buvo ieškoma nuo pandemijos pradžios, todėl  „Merck“ pranešimas apie jos siūlomą preparatą buvo laikomas svarbiu proveržiu. Iki šiol COVID-19 terapijoje naudoti preparatai – tokie kaip monokloninių antikūnų kokteilis ar bendrovės „Gilead“ vaistas remdesiviras (ES registruotas pavadinimu „Veklury“) – buvo skirti vartoti suleidžiant į veną.

Tačiau ekspertai perspėja, kad šis vaistas nedaro stebuklų, todėl neturėtų pakeisti vakcinacijos, o tik ją papildyti. Jie taip pat įspėja, kad labai svarbu šį vaistą skirti anksti, kad jis būtų veiksmingas. Kadangi ne visada aišku, kam kyla pavojus susirgti sunkios formos COVID-19, didžiausią poveikį vaisto patvirtinimas turėtų tada, jeigu jis būtų pakankamai pigus ir pakankamai saugus, kad galėtų būti plačiai platinamas.

Molnupiraviras iš pradžių  buvo sukurtas kaip gripo ir respiracinio sincitinio viruso – dviejų kitų svarbių ūminių kvėpavimo takų infekcijų – inhibitorius. Pirminę jo atmainą sukūrė Emory (Emorio) universiteto mokslininkų komanda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų