Profesorius Mindaugas Stankūnas trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis. Anot jo, dabar viskas yra mūsų rankose.
„Vakar dar kartą juos (epidemiologinės raidos scenarijus, – aut. past.) peržvelgėm ir manom, kad jie visi trys yra dar įmanomi - tiek optimistinis (su nedidele paklaida), tiek ir pesimistinis. Viskas yra mūsų rankose.
Pastarosiomis dienomis į sausio mėn. aukštumas sugrįžęs naujų COVID-19 atvejų skaičius yra neraminantis. Tačiau jis yra nemaža dalimi susijęs ir su ženkliai išaugusiomis testavimo apimtimis, kurių nematėm nuo sausio mėn. Ir šiuo metu atliekamų testų skaičius sukasi apie 10 000, tai dar prieš geras porą savaičių jis buvo tik apie 7000.
Gera žinia, kad po nedidelio teigiamų atvejų procento „šoktelėjimo“ matome tam tikrą stabilizaciją su nedideliu „judėjimu žemyn“. Šiuo metu šalies ligoninėse gydomi 730 COVID-19 pacientai. O reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose - 82. Tai labai panašūs skaičiai į kovo trečios savaitės skaičius.
Kiek man yra tekę girdėti įvairių pasitarimų metu, kad sparčiau pildosi lovos Vilniaus regione. Taip pat daugėja jaunesnio amžiaus pacientų. Jei gruodžio-sausio mėn. buvo dominuojanti +70 m. amžiaus grupė. Tai dabar auga 50-70 m. pacientų dalis.
Tad aš apibendrinčiau, kad situacija Lietuvoje yra kelianti nerimą, tačiau siūlyčiau susilaikyti nuo per didelio dramatizavimo. Kviesčiau daugiau dalintis palaikymo ir džiugesio žinutėmis, nes būtent tai padeda sutelkti likusius jėgų ir kantrybės likučius“, – rašo ekspertas.
Profesorius pasakoja, kad į Lietuvoje plintančias viruso atmainas taip pat reikėtų žiūrėti rimtai.
„Lietuvoje plinta „britiškoji atmaina“ ir girdime vis daugiau žinių apie Pietų Afrikos atmainos atvejus. [2] Į šiuos signalus reikia žiūrėti rimtai. Pirmiausiai, tai „britiškoji“ atmaina plinta gerokai greičiau. Moksliniai tyrimai rodo, kad šios (B.1.1.7) atmainos plitimas gali būti 40-90 proc. didesnis.
Taip pat studijos byloja ir apie iki 40 proc. didesnį mirštamumą. Mokslinėje literatūroje pasirodo žinučių, kad ši atmaina gali būti pavojingesnė vaikams, tačiau yra ir studijų, kurios to nerodo. Tad šis klausimas lieka atviras.
Šią savaitę viename iš susitikimų paklausiau ligoninių atstovų dėl nuo COVID-19 gydomų vaikų skaičiaus. Tai gavau atsakymą, kad ženklesnio augimo nemato. Kol kas daugiau kaip ir pasakyti negaliu. Bent jau Pasaulio sveikatos organizacija savo apžvalgoje apibendrinusi teikia, kad prieš šią atmainą visos šiuo metu Lietuvoje naudojamos vakcinos yra efektyvios“, – tikina mokslininkas.
M. Stankūnas taip pat pasidalijo emocijomis dėl dar vienų Velykų karantine. Jis pasidalijo ir būdais, kaip apsisaugoti nuo viruso plitimo.
„Aš puikiai suvokiu, kaip dauguma galėjo nusivilti dar vienomis „nuotolinėmis“ Velykomis. Dar kovo mėn. pradžioje aš tikėjau, kad šios šv. Velykos gali būti įprastos. Nors gal dabar reikėtų sakyti „neįprastos“, nes jau lyg tampa įprasta didžiąsias metų šventes sutikti aptvertiems blokelių ir policijos postų.
Aš dar prieš gerą savaitę dėliojau planus, kaip važiuosim į tėviškę, ten susitiksim su nuo rugsėjo nematytais artimaisiais. Jie turi fantastišką pavėsinę ir pagal visas galiojančias saugaus bendravimo taisykles būtume šauniai praleidę laiką. Deja, bet vėl... namie... vėl tame pačiame „namų ūkyje“. Patikėkit, kad ir man liūdna, ir piktą, ir trūksta jau kantrybė. Tai kam viso to reikia?
Reikia tam, kad pristabdyti nelemtą viruso plitimą. Jau esu seniau sakęs, kad dabar vykstą lenktynės su laiku. Mums labai svarbu „kaišioti pagalius“ į viruso vežimo ratus, o patiems kaip galima greičiau ir daugiau paskiepyti žmonių. Kiek man yra žinoma, tai per balandžio mėn. yra laukiama pusės milijono vakcinų dozių. Kol kas tik preliminariai kalbama apie gegužės ir birželio mėn. tiekimus, bet jei tie planai pasitvirtins, tai J.E. Prezidento Gitano Nausėdos planas, kad iki Mindauginių pasiekti minimalų procentą (60-67 proc.), reikalingą populiaciniam, imunitetui yra visai realu.
Negaliu garantuoti, kad taip tikrai bus, bet tikimybė yra didelė. Tad yra labai svarbu, kad kuo daugiau mūsų pasiskiepytų. Aš kai tik sulauksiu savo eilės, tai tą padarysiu tą pačią minutę ir pasiskiepysiu AZ vakcina. O kol kas mus reikia pabandyti išgramdyti tuos likusius kantrybės likučius ir pabandyti sutramdyti koroną karantinu.
Reikėtų pasakyt, kad dabartiniais ribojimais nėra siekiama išnaikinti virusą ir pasiekti 0 atvejų. Aišku, kad visi to norėtume, bet... Net ir tos šalys, kurios taiko ypač griežtas atvykusiųjų kontrolės priemones, pvz.: Australija ar Naujoji Zelandija patiria tokių vietinių protrūkių. Kaip jau minėjau anksčiau, dabar tokį protrūkį galime stebėti Brisbene.
Nepriklausoma ekspertų patariamoji taryba (NEPT) yra įvardinusi, kad karantinas turėtų būti taikomas iki tokio momento, kai bus galima šią pandemiją valdyti įprastais epidemiologiniais metodais ir tą galėtume kokybiškai pradėt daryti pasiekus 200 naujų COVID-19 atvejų per dieną. Ir taikyti, kaip galima mažiau ribojimų ir kaip galima trumpesnį laiką.
Šį pirmadienį NEPT pirmadienį daugiau nei 3 val. diskutavo apie epidemiologinę situaciją bei galimus naujus ribojimus. Nors buvo svarstyti sprendimai „nuo iki“, vis tik buvo nuspręsta, kad papildomi ribojimai tikėtina šiuo metu būtų neproporcingi ir laukiamo efekto neduotų. Priešingai, buvo keliama mintis, kad didėjant vakcinavimo procentui būtų tikslinga peržiūrėti sausio mėn. parengtus scenarijus. Šias diskusijas planuojama tęsti po šv. Velykų. O dabar pakviesti žmones kaip galima labiau įsiklausyti į jau esamas rekomendacijas. Tad ir aš norėčiau paprašyti:
– Dėvėti kaukes visada viduje ir lauke, kai negalite išlaikyti bent 2 metrų atstumo nuo kito žmogaus.
– Kaip galima dažniau plaukite rankas ir pasinaudokite dezinfekcinėmis priemonėmis.
– Pasistenkite išvengti spūsčių prekybos vietose. Eikite į parduotuvę ne piko valandomis ir apsipirkite ilgesniam laikui.
– Vėdinkite patalpas. Vėdinkite patalpas (pakartojau 2 kartus nes tai labai svarbu)
– Pajutę simptomus kreipkitės 1808 dėl ištyrimo. Tai beprotiškai svarbu.
– Susitikite su artimaisiais lauke. Pagal dabartines taisykles yra leidžiama bendrauti 2 namų ūkiams.
– Paskambinkite savo artimiesiems ir pakalbėkite. Pasistenkite juos prajuokinti. Mums geros emocijos yra gyvybiškai svarbu.
– Jei yra galimybė, tai paremkite smulkiuosius verslininkus ir ypač maitinimo įstaigas. Daug jų siūlo vaišių išsinešimui.
– Paskatinkite artimuosius pasiskiepyti. Vakcina, o ne karantinas yra mūsų pagrindinis ginklas. Kuo daugiau bus vakcinos, tuo mažiau liks vietos karantinui.
– Ir niekada nenustokit tikėti, kad ši korona pasibaigs. Žmonija susitvarkė su ne tokiom nesąmonėm, tai susitvarkys ir su šia.
Durys jau prasiveria...
Dėkoju palaikantiems. Dėkoju kritikuojantiems. Sveikatos ir ramybės mums visiems“, – rašo profesorius.
