Nuosekli Europos Sąjungos statistinių duomenų analizė rodo, jog mobiliojo ryšio paslaugų kaina namuose ir užsienyje skiriasi 4-5 kartus. Vidutinė tarptinklinio ryšio kaina privačiam vartotojui čia siekia 1,15 euro už minutę – ši suma penkis kartus didesnė už faktinę didmeninę paslaugos teikimo kainą.
Akivaizdu, kad atotrūkis tarp realių kaštų ir privačių vartotojų mokamos kainos simbolizuoja neefektyviai veikiantį laisvosios rinkos mechanizmą, kuris neužtikrina deramos konkurencijos. Dėl to nukenčia eiliniai vartotojai, kurie, išvykę į svečias šalis (pavyzdžiui, į atostogas), priversti mokėti itin didelę kainą. Tuo pat metu mobiliojo ryšio operatoriams nėra paskatų keisti dabartinę padėtį, nes stambios įmonės gali džiaugtis šios rinkos dalies generuojamais viršpelniais.
Lietuvoje ši problema irgi aktuali. Galima teigti, jog skambučiai operatoriaus tinkle dažnai kainuoja vos keletą dešimčių centų už minutę, o skambinant į kitus tinklus Lietuvoje kaina didėja dvigubai. Tačiau į dažną užsienio šalį skambučių kaina ūgteli net dešimteriopai.
ES reglamentas, kurį tikimasi patvirtinti, bus priemonė, padėsianti apginti privačių vartotojų interesus. Mobilaus ryšio mokesčių tarifai visose 27 šalyse netaps visiškai vienodi, bet nebeturėtų skirtis keletą kartų. Reglamentas, tikimasi, turėtų sumažinti šios rinkos fragmentaciją.
Briuselyje ir visoje Europoje mobiliojo ryšio operatoriai ieško kontrargumentų, tačiau jų pastangos pateisinti rinkoje susidariusią situaciją neįtikina, o dažnai net veikia priešingai.
Pagrindiniai reikalavimai, keliami naujajam reglamentui, yra skaidrumas bei aiškumas. Tą pasiekti galima tik tiesiogiai kalbantis su mobiliojo ryšio operatoriais, išklausant jų sprendimus priimančius vadovus. Todėl manau, kad kol reglamentas dar nepatvirtintas, dalykiška diskusija, subalansuojanti operatorių ir vartotojų interesus, gali būti labai naudinga, suteiktų papildomų argumentų bei įžvalgų. Konkretų tokios diskusijos pasiūlymą jau pateikiau visiems Lietuvos operatoriams, kuriems priimamamas reglamentas bus aktualus, ir laukiu jų dalykiškos reakcijos.
Radikalūs vartotojų teisių gynėjai reikalauja imtis drastiškų valstybės kontrolės metodų. Galėčiau sutikti su kontrargumentu, jog taip būtų iškreipiami laisvosios rinkos ir konkurencijos dėsniai. Tačiau aukščiau minėtais faktais ir konkrečia kainų analize pagrįstos išvados teigia, jog laisvoji rinka atsidūrė aklavietėje, kurioje pagrindiniais pralaimėjusiaisiais tapo privatūs vartotojai. Todėl reikalingi aiškūs principiniai ir subalansuoti sprendimai.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento narys
„Balsas.lt“ redakcija rubrikoje „Politikų tribūna“ publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
