Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį pritarė iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl "Lietuvos dujų" akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui "Gazprom".
Projekte, kuriam anksčiau po pateikimo jau pritarta Seime, Konstituciniam Teismui siūloma aiškintis, ar Vyriausybė prieš 5 metus "Gazprom" teisėtai pardavė 34 proc. dujų importo ir transportavimo bendrovės "Lietuvos dujos" akcijų paketą.
KT jau yra priėmęs maždaug 30 Seimo narių prašymą ištirti Vyriausybės sprendimo atitikimą Konstitucijai, tačiau, jei Seimas pritartų Jurgio Razmos inicijuotam kreipimosi projektui, jis būtų nagrinėjamas be eilės.
"Lietuvos dujų" akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartis, kuriai 2004 metų sausį pritarė Vyriausybė, nebuvo oficialiai paskelbta. Kai kurios jos nuostatos buvo atskleistos Seimui 2005 metų vasarį, Vyriausybei pateikus išvadą dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų.
34 proc. dujų bendrovės akcijų pardavimo už 100 mln. litų sutartyje yra sąlyga, kad "Gazprom" per 6 metus sumokės papildomai dar 9 mln. litų, jeigu Vyriausybė laikysis įsipareigojimo nereguliuoti "Lietuvos dujų" kainų laisviesiems vartotojams.
Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta Lietuvos prievolė atlyginti "Gazprom" visus faktinius nuostolius, kuriuos jis patirtų, jei Lietuva iš esmės pažeistų įsipareigojimą nereguliuoti dujų kainų. Bendra kompensacijos suma negalėtų viršyti pirkimo kainos - 100 mln. litų.
2007-aisiais priimtose Gamtinių dujų įstatymo pataisose, kurioms prieštaravo socialdemokratų Vyriausybė, įtvirtintas dujų kainų reguliavimas laisviesiems vartotojams, taip gerokai sumažinant dviejų įmonių - "Lietuvos dujų" ir "Dujotekanos" pelno maržą.
"Gazprom" valdo 37,1 proc., Vokietijos koncernas "E.ON Ruhrgas International" - 38,9 proc., valstybė - 17,7 proc. "Lietuvos dujų" akcijų, o 6,3 proc. priklauso smulkiesiems investuotojams.
