Įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus yra apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, aprūpinimui vaistais, taip pat vykdant teismų sprendimus.
Įstatyme aiškiau nei galiojančiame įstatyme išdėstyta vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija, sukuriama ir reglamentuojama vartotojų teisių gynimo ne teisme procedūra. Įstatyme neliko Civilinio kodekso nuostatų pakartojimo bei suformuluojamos trūkstamos vartotojų apsaugos organizacinės, procesinės nuostatos. Be kita ko, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gindama vartotojų teises galės kreiptis į teismą ar prokuratūra, jei prekės pardavėjas ar paslaugos tiekėjas nesutiks pašalinti pažeidimų.
Taip pat išplėsta vartotojų asociacijų kompetencija. Be to, bus sudaroma Vartotojų teisių apsaugos taryba, kuri bus kolegiali patariamoji institucija, veiksianti visuomeniniais pagrindais.
Įstatymo penktasis skirsnis reglamentuoja vartotojų švietimą. Šis skirsnis įtvirtina svarbią vartotojų švietimui teisinę normą, kuri iš esmės atitinka Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymuose normą, – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamuose laidose turėtų būti teikiama informacija vartotojų teisių apsaugos klausimais.
Įstatymo projekto šeštasis skirsnis įtvirtina naują procedūrą vartotojų teisių apsaugos srityje – vartotojų teisių gynimo procesą ne teisme.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ar netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo vartotojas turės teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Šios institucijos privalės išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
REKLAMA
