Prezidentūra: Lietuva tikisi greito Europos komisijos siūlymo dėl Astravo AE

Penktadienį ryte prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė pirmąjį nuotolinį Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį. Posėdžio metu aptarta situacija Baltarusijoje, Astravo AE elektros energijos pirkimo ir kiti aktualūs užsienio politikos klausimai.

Posėdį po susitikimo komentavo Prezidento vyriausioji patarėja ir Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.

Tikisi EK spredimo dėl Astravo

Posėdžio metu daugiausiai dėmesio skirta situacijai Baltarusijoje. Kaip vienas iš aktualiausių klausimų keltas Astravo AE elektros energijos pirkimas. Prezidentūra laikosi pozicijos, kad šios elektros energijos Lietuva pirkti neturėtų.

Taip pat tikimasi greito Europos Komisijos (EK) sprendimo ir siūlymo šiuo klausimu.

„Klausimas yra įrašytas Vyriausybės programoje, yra svarstomas tarp Europos vadovų, europiniame lygyje. Paskutinis svarstymas vyko gruodžio mėnesio Europos vadovų taryboje Briuselyje, kur Prezidentas kėlė šį klausimą.

Gerai, kad Astravo sauga tapo ne vien tik Lietuvos galvos skausmu. Tai yra bendraeuropinis klausimas. Visi ES vadovai pritaria, kad EK dabar turėtų žiūrėti teisinius aspektus, kaip neįsileisti baltarusiškos energijos. Jeigu Lietuva neįsileis, tai dar nereiškia, kad ji nepateks per kitas šalis. Turime užtikrinti, kad kažkoks sprendimas ES mastu turėtų būti rastas.

Tikimės, kad EK artimiausiu metu pateiks analizės parametrus ir siūlymus, ką daryti šiuo klausimu“, – konferencijoje žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėjos teigimu, siūloma vėl rengti ilgalaikę Lietuvos strategiją dėl Baltarusijos.

„Gilesnė diskusija buvo Baltarusijos klausimu, Lietuvos ilgalaikiai interesai santykiuose su šia šalimi mums labai svarbūs. Diskusijoje dalyvavę ekspertai pasidalino savo įžvalgomis, sutarta, kad parama Baltarusijos pilietinei visuomene, demokratiniams procesams yra labai svarbu, grįžta prie minties, kad reikia parengti ilgalaikę Lietuvos strategiją Baltarusijos klausimu“, – po susitikimo sakė A. Skaisgirytė.

REKLAMA

Planuoja plėsti juoduosius sąrašus

Posėdžio metu taip pat kalbėta ir apie subsidijas, skirtas Filipo Kirkorovo bei Michailo Šufutinskio koncertus rengti planavusioms įmonėms. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad jau sudarė darbo grupę, kuri spręs, ar nereikėtų išplėsti vadinamųjų juodųjų sąrašų ir aiškiau apibrėžti, kas gali patekti į Lietuvą.

Ministro teigimu, žmonių muzikos skoniai gali skirtis, tad sudarant juoduosius sąrašus yra svarbu teisinis pagrindas.

„Vakar ministerijoje subūrėmę grupę žmonių įvertinti tokias galimybes teisiniu požiūriu“, – komentavo G. Lansdbergis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas taip pat pritarė idėjai plėsti juoduosius sąrašus. Jo nuomone, vadinamoji minkštoji propaganda yra ne mažiau pavojinga.

„Mano asmenine nuomone, taip. Iki kietųjų grėsmų, tikėkimės, neprieisime. Būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios ir turime reaguoti. <…> Siūlėme papildyti kriterijus, pagal kuriuos šiuos veikėjus galėtume įtraukti, bet mums nelabai pavyko įtikinti Vyriausybės.

Artimiausiu metu bus iniciuotas posėdis, kuriame labai rimtai pasikalbėsime su visomis institucijomis, kaip sukurti tam tikrą sistemą, kaip mums reaguoti į tokius atvejus ir kaip padėti sistemoms išvengti ateityje“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Pirmasis posėdis

Tai buvo pirmasis Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdis. Jo metu daugiausiai dėmesio skirta situacijai Baltarusijoje aptarti, spręsti 2021 m. nacionalinio saugumo, NATO, ES, Rytų partnerystės klausimai, svarstyta Astravo AE grėsmės valdymo programa.

Prezidento patarėjos A. Skaisgirytės teigimu, Prezidentas tokius susitikimus planuoja rengti dažniau, kad būtų pasiekta „Lietuvos interesus ginančios užsienio politikos, kuri remtųsi nacionaliniu konsensusu“.

„Tam jis siūlo sustiprinti institucijų, kurios veikia užsienio politikos srityje, koordinavimą, bendrą darbą ir pozicijų aptarimą. Ta proga jis sutelkė neformalią užsienio politikos koordinacinę tarybą, kurioje vyksta ir politikų, ir ekspertų diskusijos užsienio politikos klausimais“, – pažymėjo Prezidento patarėja.

Posėdyje dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.


Rašyti komentarą...
M
Mano nuomone.
2021-01-15 12:17:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sava kiema tvarkome o ne kaiminu.
Atsakyti
0

T
Tegul dirba savo darbą
2021-01-15 12:17:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal pagaliau Prezidentas užsiims savo tiesioginiu darbu, nes pastaruoju metu nieko gero nenuveikė.
Atsakyti
0

M
Marijosius
2021-01-15 12:27:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
bobu pliotkai nieko rimto!!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų