REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Politinis procesas dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu, nėra pradėtas, laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. 

Politinis procesas dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu, nėra pradėtas, laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. 

REKLAMA

„Įvairūs pasvarstymai jie tokie yra, politinis procesas dėl pasitraukimo inicijavimo nėra pradėtas“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys. 

Anot jo, vis dar stinga atsakymų į svarbius klausimus, taip pat sąjungininkų požiūrio šiuo klausimu. 

„Mūsų partneriai, sąjungininkai, dalis tų, kurie nėra konvencijos dalis, turime turėti aiškų iš jų supratimą, kaip jie ir mes tai vertiname, kodėl darome. Konkretus operacinis sumanymas – ką norime įsigyti, pasiekti, pakeisti, padaryti tiek savarankiškai veikdami, gynybą vykdydami, tiek veikloje su sąjungininkais. Visų tų atsakymų mums dar trūksta“, – teigė jis. 

Anot prezidento pararėjo, klausimas Valstybės gynimo taryboje bus nagrinėjimas, kuomet bus pateikta daugiau duomenų, vertinimą išsakys ekspertai.

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar šitų kritinių taškų, kritinių atsakymų mums jų trūksta, nes ekspertų bendruomenė dar negali pasakyt, kur mes esame iki galo, tie politiniai svarstymai yra per ankstyvi. Dėl ko ir ne vienas Valstybės gynimo tarnybos narys yra pasakęs – kai turėsime ekspertinį įvertinimą, žiūrėsime, ar politinį procesą pradėsime, ar ne“, – kalbėjo K. Budrys. 

REKLAMA

Konkretūs atsakymai, patarėjo teigimu, turi būti paruošti ir aktyviai veikiančioms žmogaus teisių organizacijoms. 

Anksčiau prezidento patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad toks žingsnis gali pakenkti šalies prestižui.

Krašto apsaugos ministerija laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. KAM teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

REKLAMA
REKLAMA

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų