Prezidentė kreipėsi į Vyriausybę

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad aukštojo mokslo pertvarka turi prasidėti ne nuo diskusijos apie institucijų kiekį, bet nuo studijų programų peržiūros ir finansavimo modelio keitimo.

„Kai kalbame apie aukštąjį mokslą, visada minime, kad aukštojo mokslo kokybė yra gerokai nusmukusi, todėl būtina pradėti būtent nuo kokybės, tai yra nuo studijų programų kiekio ir jų kokybės peržiūrėjimo bei naujo finansavimo modelio. Ir kai šituos dalykus darysime, tai natūraliai aukštųjų mokyklų tinklas optimizuosis. Ne nuo to galo pradedame diskusiją - na koks skirtumas vienu ar dviem universitetais bus daugiau ar mažiau, visiškai ne ten esmė, o aukštojo mokslo kokybėje“, - ketvirtadieniui transliuotame interviu LRT radijui sakė prezidentė.

„Vyriausybė turi investuoti į studijų programų kiekio peržiūrą, kokybės peržiūrą ir naujo finansavimo modelio kūrimą“, - pabrėžė šalies vadovė.

Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytai darbo grupei šią savaitę pristačius siūlymus dėl mokslo ir studijų institucijų pertvarkos, Švietimo ir mokslo ministerija teigė, kad siūlomas planas apima „studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus“.

Darbo grupė pasiūlė, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, Policijos akademija, siūlė darbo grupė.

Savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto. Planuojamą kurti Kauno universitetą sudarytų šiuo metu veikiantys Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetas.

Darbo grupės manymu, studijų programos turėtų būti sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip juos vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai.


Rašyti komentarą...
P
P.Morkūnas
2017-05-04 07:49:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
JIESIOJE klausiau technologės-ar iš bet kokio molio gali gaminti porcelianą? Atsakymas -NE. O prima į aukštąsias su balu ,,3". Ką tai reiškia? Ogi surašiau į 2016 m. balų skaičiuoklę: egzaminų visur balą 30 (tai kuolas su pliusu penkiabalėje, kai mokiausi aš) ir mokyklos balus visur ,,3" (irgi kuolas su pliusu penkiabalėje).Ir balų skaičiuoklė išvedė vidutinį balą ,,3".....kai mokiausi- su tokiu balu nekeldavo į kitą klasę. Kaip galima tokius išmokyti aukštosios matematikos ar braižomosios geometrijos? Pažiūrėjau STENFORDO priėmimo sistemą- sudėtingesnė, bet prilyginus prie mūsiškės gautusi balas ,,8“..iš tokio ,,molio“ bepigu lipdyti!

Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų