Šalies vadovas Valdas Adamkus penktadienį vetavo naują Pilietybės įstatymo redakciją, numatančią galimybę gausiai Lietuvos piliečių daliai turėti du pasus.
Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje prezidentas teigė gavęs teisininkų išvadas, esą šis įstatymas „prieštarauja Konstitucijai ir kartu apeina griežtą Konstitucinio Teismo nutarimą“.
„Laikydamasis šių principų, šiandien grąžinau Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, numatantį dvigubą pilietybę. Nors tai darydamas, turėjau nustelbti savo asmeniškus jausmus“, - metinėje kalboje akcentavo šalies vadovas.
Pasak V. Adamkaus, teisinėje valstybėje niekam negalima pažeidinėti Konstitucijos, kuri yra viršiausia tarp visų kitų įstatymų. „Nepaisydamas įvairių vertinimų ar emocijų, visada stovėsiu jos pusėje“, - sakė prezidentas.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus pastebi, jog Seimo priimtame įstatyme nustatant pilietybės santykių reguliavimą nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais.
„Priešingai, įstatyme dar labiau išplečiamos dvigubos pilietybės suteikimo ir išsaugojimo galimybės, sudarančios teisinių prielaidų dvigubai pilietybei tapti ne ypač reta išimtimi, bet paplitusiu reiškiniu“, - pabrėžė prezidentas.
Jis sukritikavo įstatyme numatytas galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę.
Prezidento nuomone, šia nuostata pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, kadangi nustatant, kokiems kitos valstybės pilietybę įgijusiems asmenims suteikiama galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, remiamasi ne skirtinga tokių asmenų teisine padėtimi, bet jų naujai įgytos pilietybės valstybės priklausymu tam tikrai tarptautinei organizacijai ar valstybių sąjungai.
V.Adamkus taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymas suteikia teisę tam tikrais atvejais išsaugoti Lietuvos pilietybę lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse. Tačiau, pasak šalies vadovo, taip yra išskiriami tradiciškai kitose valstybėse gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, kuriems įgyvendinant teisę į Lietuvos pilietybę netaikomas reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.
Prezidentui nėra aišku, kaip turėtų būti įgyvendinama minėta nuostata, nes įstatymas neįtvirtina kriterijų, kurių pagrindu būtų nustatomas tokių asmenų gyvenimo tose valstybėse tradiciškumas.
„Tokia netiksliai apibrėžta įstatymo nuostata sudaro prielaidas ją interpretuoti labai plačiai, todėl prieštarauja teisinio aiškumu principui“, - mano V.Adamkus.
Seimo priimtame įstatyme nustatoma, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos pilietybės, pateikti iki 2006 m. lapkričio 16 d., būtų nagrinėjami pagal iki šios datos galiojusias Pilietybės įstatymo normas. Tačiau V.Adamkus atkreipė dėmesį, kad šios įstatymo normos Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
„Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Remiantis šia norma, asmenų, iki 2006 m. lapkričio 16 d. pateikusių prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pilietybės klausimai negali būti sprendžiami pagal normas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai, nes jos nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos yra negaliojančios“, - pranešime spaudai teigė V.Adamkus.
Pažymėjęs, kad Seimo priimtame įstatyme išliko Konstitucinio Teismo nurodytų teisinio reguliavimo ydų, V.Adamkus pripažįsta, kad tam tikrus su pilietybe susijusius klausimus reikia spręsti neatidėliotinai - ypač Lietuvos pilietybės suteikimo Lietuvos piliečių vaikams, gimusiems užsienyje.
Prezidentas siūlo pakeisti įstatymo nuostatą, dabar skelbiančią, kad lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, „teisę į Lietuvos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga netaikoma lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvos skiria valstybės siena“.
Prezidentas siūlo atsisakyti pastarosios išimties.
Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad asmenys Lietuvos pilietybę išsaugo tais atvejais, kai jie įgija Europos Sąjungos ir NATO valstybės narės pilietybę. Bet siūloma palikti nuostatą, kad Lietuvos pilietybę išlaikytų asmenys, gavę pilietybę tos valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl dvigubos pilietybės.
Iki šiol Lietuva tokių sutarčių nėra pasirašiusi.
V.Adamkus taip pat ragina nustatyti terminą šio įstatymo galiojimui ir užtikrinti, kad iki nustatyto termino būtų parengtas iš esmės naujas, juridinės technikos reikalavimus atitinkantis Pilietybės įstatymas. Prezidentas siūlo nustatyti įstatymo galiojimo terminą iki 2010 metų sausio 1 dienos.
Socialliberalai sveikina prezidento veto
Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas teigiamai vertina prezidento sprendimą.
„Sveikas protas nugalėjo. Negalime patys niekinti savo pagrindinio įstatymo. Sieksiu, kad dvigubos pilietybės problema būtų sprendžiama ne apeinant Konstituciją, o vieninteliu teisėtu keliu – ją keičiant“, - teigia A. Paulauskas.
Socialliberalų lyderio nuomone, yra būtina rengti referendumą. „Sprendžiant tokį svarbų klausimą, būtina išsiaiškinti, ką apie tai galvoja mūsų žmonės“, – tvirtina A. Paulauskas.
A. Paulauskas kritikavo pataisas kaip esančias diskriminacines. „Šios pataisos būtų supriešinusios išeivius ir įnešusios daug chaoso. Pasisakome už tai, kad kiekvienas lietuvis turėtų vienodas galimybes įgyti dvigubą pilietybę, bet teisėtu, Konstitucijai neprieštaraujančiu keliu“, – teigė socialliberalas.
A.Paulauskas dar pernai pateikė projektą dėl referendumo inicijavimo dvigubos pilietybės klausimu. Projektui po pateikimo buvo pritarta, bet vėliau siūlymas buvo atmestas Seimo komitetuose. Naujoji sąjunga teigia ir toliau sieksianti surengti referendumą, kuriame visuomenė pasisakytų, ar reikalinga dviguba pilietybė.
Dviguba pilietybė - septynioms žmonių grupėms
Šiai įstatymo redakcijai Seimas pritarė birželio mėnesio pabaigoje.
Dėl dvigubos pilietybės įstatymo būta daug ginčų. Patys politikai net nebuvo sutarę, ar reikia aiškintis projektų atitiktį šalies Konstitucijai, ar vis dėlto – ne.
Konstitucinis Teismas buvo pripažinęs, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį rengė Arminas Lydeka, prieštarauja Konstitucijai, nes apėmė pernelyg daug „atskirų atvejų“, kada galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams. Tada A. Lydekos vadovaujama darbo grupė buvo pataisiusi įstatymą palikdama dvigubos pilietybės galimybę Europos Sąjungos šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Tačiau tokios įstatymo pataisos susilaukė irgi kritikos, esą šitaip būtų atimama prigimtinė viso pasaulio lietuvių teisė į Lietuvos pilietybę.
Dėl to prezidento vetuotame įstatymo projekto variante buvo numatytos septynios žmonių grupės, galinčios pretenduoti turėti dvigubą pilietybę.
Tačiau iš anksto įstatymo projektą vertinę teisininkai įspėjo, kad jis irgi gali prieštarauti Konstitucinio Teismo nutarimui, esą dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys.
Pirmąją grupę sudarę Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių pilietybę turintys lietuviai.
Atskirą grupę, kuriai numatyta Lietuvos pilietybė sudarę politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. Ši nuostata buvo aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Į trečiąją asmenų grupę pateko per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 metais) iš Lietuvos išvykę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto, tai aktualiausia turėjo būti Australijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Ketvirtąją grupę sudarę už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tai reiškė, kad į Lietuvos pilietybę būtų galėję pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.
Penktoji įstatyme numatyta grupė buvo ta, kuriai prezidentas gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.
Šeštąją grupę sudarę Lietuvos piliečių vaikai: vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
Ši nuostata buvo ypač aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios.
Septintąją grupę būtų sudarę bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriais Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
