„Iš principo pasisakau už tokią diskusiją, nereiktų baimintis pačios diskusijos“, – ketvirtadienį Šiauliuose žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Atsiranda naujos, tikrai saugios (branduolinės – BNS) technologijos – maži ir vidutiniai reaktoriai, jos pasaulyje populiarėja. Todėl tikrai manau, kad apie tokią alternatyvą ir mūsų energetikos ateitį galime atvirai diskutuoti ir esu pasirengęs tą daryti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Trečiadienį Seime pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategijoje numatytas ir branduolinės energetikos vystymas, statant mažos galios reaktorius.
„Branduolinės jėgainės sukuria pastovią pasiūlą ir galėtų būti tas branduolys, apie kurį lipintume kitus energetikos šaltinius“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, 2012 metais, kai referendume Lietuvos gyventojai nepritarė atominės jėgainės statyboms, požiūris į atominę energetiką buvo „kiek kitoks“, nes dar nebuvo pažangesnių, saugesnių technologijų.
„Nes nebuvo pasirinkimo, tik dideli branduoliniai reaktoriai“, – sakė šalies vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, jog naujos kartos branduolinė energetika turėtų būti svarstoma „kaip teorinė alternatyva, kaip galimybė“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pristatydamas naują energetikos strategiją teigė, kad vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau. Be to, pasak ministro, branduolinė energija sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.
Jis pabrėžė, jog dėl to turės būti rastas politinis sprendimas. Anot jo, norint mažos galios branduolinį reaktorių turėti apie 2040 metus, politiniai sprendimai dėl to turės būti priimti 2028–2030 metais.
