„Netekome šviesaus žmogaus, per gyvenimą su savimi nešusio lietuvių kalbą, istoriją ir kultūrą. Nepaisant geografinio atstumo su Lietuva, J. Statkutė de Rosales išsaugojo lietuvybę ir ją perdavė savo vaikams. Tai įkvepiantis meilės savo Tėvynei pavyzdys“, – rašoma prezidento užuojautoje.
93-ejų žurnalistė taip pat buvo baltų proistorės tyrinėtoja.
J. Statkutė de Rosales 1929 metais gimė Kaune, 1944-aisiais ji su motina pasitraukė į Vakarus. Jos tėvas Jonas Statkus, Lietuvių tautininkų sąjungos generalinis sekretorius ir saugumo veikėjas,1940 metų liepą buvo suimtas NKVD, kalintas Maskvos Lubiankos, Butyrkų kalėjimuose. Dingo be žinios.
Nuo 1951 metų J. Statkutė gyveno Venesueloje, ji dirbo demokratinės krypties savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros žurnalo „Zeta“ vyriausiąja redaktore, bendradarbiavo su JAV lietuvių laikraščiu „Dirva“, tyrinėjo tolimąją baltų praeities istoriją, savo mokslo darbuose įrodė, kad baltų gentys kadaise darė didelę įtaką Europos istorijos raidai.
Parašė veikalus (panaudojo daug šaltinių, kai kurie jų tyrinėtojų nepanaudoti): Baltų kalbų pėdsakai Iberų pusiasalyje (1985), Gudai – pamesta Europos istorijos pakopa (Los Godos – Un eslabón perdido de la historia europea 1998 21999), Gudai (Los godos, 2004 du leidimai), Gotai ir baltai (Goths and Balts 2004), Didžiosios apgavystės (2007 Vilnius), Senasis aisčių giminės metraštis (2009 Kaunas), Europos šaknys ir mes, lietuviai (2011; iš esmės papildytas leidimas Europos šaknys Vilnius 2015).
J. Statkutė de Rosales 1996 metais buvo apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Apie tyrinėtoją yra sukurtas dokumentinis filmas.
