Sklypui su statiniais savininkų ieškota maždaug metus. Už 3,2 tūkstančius kv. metrų užimančius pastatus bei juos juosiantį kone 2 hektarų visuomeninės paskirties sklypą, prieš metus prašyta 1 milijono 63 tūkstančių eurų. Po įvykusių 3 aukcionų kaina buvo sumažinta iki 900 tūkstančių eurų. Tačiau objektui ir toliau neradus pirkėjų, jis buvo įvertintas iš naujo ir kaina smuktelėjo iki 574 tūkstančių eurų.
Už šią sumą valstybės turtas buvo nupirktas iš karto. Vytauto gatvėje, vos už 650 metrų nuo jūros esantį pastatą su sklypu, įsigijo prieš 13 metų Vilniuje įsteigta nekilnojamuoju turtu besiverčianti bendrovė „Stadt Property“.
Kokia veikla šioje teritorijoje bus vystoma kol kas neaišku. Tačiau čia gali būti plėtojami įvairios paskirties objektai. Teritorija nėra kultūros vertybių apsaugos institucijų reguliavimo zonoje. Tačiau gyvenamųjų namų kvartalo statyboms pasipriešino kurorto savivaldybė. Anot jos atstovų, ši teritorija labiau tinkama turizmui ir rekreacijai vystyti.
Kaina turėjo būti ne mažinama, o didinama
177 arų sklypas įvertintas 266,4 tūkst. eurų. Tad 1 aro vertė – 1,5 tūkst. eurų. Nekilnojamoj turto specialistai sako, jog tokioje vietoje aras mažiausiai turėtų kainuoti 15 ar 20 tūkstančių eurų.
„Labiausiai mus nustebino paskutinis šio objekto kainos šuolis nuo 900 iki tos sumos, už kurią turtas buvo parduotas. Šis šuolis labai staigus, o pardavimo kaina – labai maža. Juk sklypas su visomis komunikacijomis. Toje vietoje, Palangoje, žemės aro kaina turėtų svyruoti tarp 15 – 20 tūkstančių eurų. Objekto vieta ir paskirtis tinkama viešbučiams, sanatorijoms, galbūt net poilsio namams su gydyklomis. Keista, dėl kokių priežasčių buvo reikalingas dar vienas turto vertinimas ir kodėl kaina nebuvo mažinama etapais, nors ir 10 procentų, o iškart buvo sumažinta kone perpus. Joks privatus pardavėjas taip nesielgtų,“ - įsitikinusi UAB „Rolijona” vadovė Ona Mackevičienė.
Nekilnojamojo turto Vakarų Lietuvoje ekspertė tikina, kad atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, objekto kaina turėjo būti ne mažinama, o didinama.
„Mes Palangoje nebeturime objektų, kurie bus pardavime. Jie ant rankų pirštų jau suskaičiuojami. Tad kiekvieną žemės lopinėlį jau turime saugoti ir parduoti už normalią kainą, o ne už centus pardavinėti paskutinį turtą Palangos mieste. Dėl šios priežasties kaina tik kilti turėtų. Turto priklausančio savivaldybei ar turto bankui jau labai mažai yra. Šiai dienai reikia branginti tą žemę,“ - komentavo O. Mackevičienė.
Žemės aras prie jūros pigesnis negu soduose prie Palangos
Kad valstybės turtas parduotas už neįtikėtinai mažą kainą mano ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Socialiniame tinkle jis pasidalino savo nuomone, jog šis sandoris – apytamsis. Esą 1 aro kaina net soduose esančiuose prie Palangos kur kas didesnė. Čia 1 aras kainuoja apie 8 tūkstančius eurų. Tuo tarpu žemės sklypas kone prie pat jūros parduotas po 1,5 tūkstančių eurų už arą.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat susidomėjo, kodėl Turto bankas kone pusvelčiui pardavė valstybės turtą Palangoje. Jis prašo finansų ministro Viliaus Šapokos kreiptis į prokurorus, kad šie įvertintų bei panaikintų buvusio policijos komisariato bei žemės sklypo Palangoje pardavimo sandorį.
„Prašau įvertinti Turto banko įvykdytą valstybės nekilnojamojo turto Palangoje (...) pardavimą ir kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl administracinių aktų ir sandorio, kuriuo aukcione buvo parduotas turtas, panaikinimo bei viešojo intereso gynimo“, – teigiama S. Skvernelio pasirašytame rašte.
Tokia kaina dėl objekto paskirties
Pusvelčiui valstybės turtą pajūryje pardavęs Turto bankas sako, jog pastato bei sklypo paskirtis visuomeninė. Tai esą ir buvo priežastis dėl ko valstybės turto kainą teko mažinti perpus.
„Buvo organizuojami 5 aukcionai. Jie buvo vieši, galėjo dalyvauti tiek privatus, tiek viešas sektorius. Pirmas aukcionas vyko 2016 metais lapkričio mėnesį, o paskutinis 2017 metų lapkričio pabaigoje. Kuomet turto kaina buvo sumažinta ženkliai, jis buvo nupirktas. Per metus laiko kainos pokyčius galėjo įtakoti savivaldybės sprendimas. Turto bankas norėjo padalinti sklypą į kelis ir pakeisti paskirtį, iš visuomeninės į mišrią – komercinę, būsto ir kitos paskirties. Bet savivaldybė nesutiko. Tad objektą teko parduoti tokį, koks jis yra – visuomeninės paskirties,“ - portalui tv3.lt teigė Benitas Jonikas, Turto banko Finansinio turto ir pardavimų departamento direktorius.
Pašnekovo didelio dėmesio sulaukęs valstybės turto pardavimas – nestebina.
„Vertiname teigiamai, tegu išsiaiškina, ar tikrai buvo visos galimybės bei pateiktos tinkamos išvados. Esam teisinė valstybė ir teisiškai turime žiūrėti į viską,“ - kalbėjo B. Jonikas.
Pardavus Palangos policijos komisariato pastatus, už juos gautos lėšos bus skirtos naujo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato statybų paskolai mokėti.
