Vyriausybės vadovė iš pradžių siūlė visiems aiškiai apsibrėžti, jog specialus migrantų paleidimas per Baltarusijos ir Lietuvos sieną nėra tik dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos klausimas, nes tai reakcija į Europos Sąjungos priimtas sankcijas režimui dėl priverstinio „Ryanair“ civilinio orlaivio nukreipimo į Minską.
„Tai reakcija į sprendimus, kuriuos priėmė Europos Sąjunga, priėmė vieningai ir priėmė po to, kai buvo užgrobtas orlaivis, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Sankcijos, kurios buvo nustatytos visų Europos Sąjungos valstybių sutarus Europos Sąjungos valstybių vadovams, yra tas pagrindas, po kurio pasikeitė įprasta iki tol darbinė Baltarusijos pasienio tarnybų veikla ir siena iš esmės buvo nustota saugoti iš anos pusės“, - po susitikimo sakė I. Šimonytė.
Tai reiškia, kad, Vyriausybės požiūriu, Lietuva negali išspręsti migracijos krizės dvišaliu pagrindu.
„Tai klausimas ir Europos Sąjungai“, - teigė premjerė, pridurdama, kad ta kryptimi dirba tiek ministrų kabinetas, tiek prezidentas G. Nausėda.
Pasak I. Šimonytės, Europos valstybės supranta, kad migrantų taikinys nėra vien tik Lietuva, nes didelė dalis žmonių nusiteikusi keliauti toliau, į kitas Europos Sąjungos šalis.
Ji pasakojo, kad tuo pačiu vyksta darbas su valstybėmis, iš kurių kilę didžioji dalis migrantų, bet tai pasakiusi premjerė siūlė nepuoselėti didelių vilčių, kad procesas vyks greitai. Šiuo atveju pirmiausia mintyse turimas Irakas, iš kurio prisistato daugelis migrantų. Šią savaitę Lietuvoje, pasak premjerės, dirba Irako institucijų misija.
„Aš norėčiau, kad lūkesčiai tose temose būtų labai adekvačiai kalibruojami, tai nėra tie klausimai, kurie labai greitai ir paprastai išsisprendžia. Nėra taip, kad kiekvienas atskridęs Irako pareigūnas su savimi išsiveš kelis šimtus žmonių, nes žmones reikia identifikuoti, vyksta intensyvus darbas. Bet pats atsiliepimas į kvietimą stvykti ir išsiaiškinti situaciją konkrečiai tose vietose, kur yra sulaikyti žmonės, vertintinas kaip teigiamas ženklas, kokie bus to rezultatai – matysime artimiausiu metu“, - teigia I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė taip pat išvardijo, ką darys pati Lietuva. Pasak jos, visų politinių partijų lyderiai sutarė, kad Lietuva privalo kuo greičiau užtikrinti fizinę sienos apsaugą. I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė turi planą, kaip tą daryti. Ji sakė, kad planas bus pristatytas artimiausiu metu.
Dar vienas svarbus klausimas – migrantų apgyvendinimas. Šiuo aspektu ji siūlė nesiginčyti, kas ir ko iki šiol nepadarė, o verčiau imtis darbo dabar. Be kita ko, premjerė padėkojo politiniams oponentams, kurie pateikia ne tik kritiką, bet ir patarimus. Iš visų, kuriems dėkojo, ji išskyrė Lietuvos socialdemoratų partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.
„Bet reikia tuo pačiu suprasti ar bent jau mano prašymas lyderiams buvo toks, kad tai netaptų nevaisingų diskusijų inspiracijomis. Labai suprantu merus, kuriems tenka ieškoti sprendimų, kaip padėti Vyriausybei, esu jiems dėkinga, kaip ir kitoms institucijoms (Vyriausybė yra nusiteikusi dalintis kaštais ir prisidėti prie problemų sprendimo visais būdais, atlyginti už sprendimo pagalbą), bet norėčiau, kad tos diskusijos visais praktiniais aspektais ir apsiribotų", - teigė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, šiuo atveju kalbame apie konkrečius žmones, kurie negali dingti, nes jie jau yra Lietuvoje. Tai reiškia, kad migrantai turi būti apgyvendinti saugiai tiek jiems patiems, tiek kad saugu būtų Lietuvos gyventojams, bet pasienio užkardose jie būti nebegali, nes tokiu būdu pasieniečiai tarsi tampa migrantų rūpintojais ir negali dirbti tiesioginio darbo.
Tuo pat metu, anot premjerės, policijos pareigūnai turėtų dirbti tiesioginį savo darbą, o ne malšinti necivilizuotus protestus. I. Šimonytė siūlė protestuoti civilizuotai, kad ir prie Vyriausybės.
