Pensijų kaupimo bendrovėms šių metų pradžioje atsivėrė durys, už kurių – šimtai tūkstančių potencialių klientų, rašo "Lietuvos rytas“.
Šįmet pirmieji pensijų reformos dalyviai ėmė migruoti į kitas bendroves. Tuo tarpu pensijų kaupimo įmonėms yra atrištos rankos vilioti klientus iš konkurentų.
2003 metais sutartis dėl pensijų kaupimo privačiame fonde pasirašė beveik 441 tūkst. gyventojų. „Sodra“ lėšas į šių gyventojų pasirinktus fondus pradėjo pervedinėti 2004 metais.
Pagal galiojančią tvarką gyventojai gali pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę praėjus trejiems metams po sutarties pasirašymo. Vėliau keitimas nebus ribojimas – gyventojai galės keliauti su sukauptomis lėšomis per pensijų bendroves nors ir kasmet.
Taigi 441 tūkst. gyventojų turės apsispręsti, ką pasirinkti: ir toliau kaupti lėšas toje pačioje bendrovėje ar pasirinkti kitą.
Pensijų fondų veiklą prižiūrinčios Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė prognozavo, kad šiemet kitas pensijų bendroves pasirinks 5 proc. gyventojų, turinčių tokią teisę. Tokiu atveju pensijų bendroves pakeistų 22 tūkst. gyventojų.
„Lietuvos ryto“ kalbinti pensijų bendrovių atstovai neabejojo, kad kai kurie rinkos dalyviai itin aktyviai ar netgi agresyviai vilios klientus iš konkurentų.
Pensijų fonduose gyventojai lėšas kaupia senatvei. Todėl realius pensijų fondų rezultatus kiekvienas gyventojas galės įvertinti tik po keliolikos ar kelių dešimčių metų – tada, kai išeis į pensiją, rašo „Lietuvos rytas“.
