Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), ketvirtadienį nesugebėjo įtikinti Lietuvos pasisakyti už ES ir Rusijos partnerystės derybų atnaujinimą, sakė diplomatai, kurie pranašavo, jog kitą savaitę įvyksiančiame Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime vyks karštos diskusijos.
Pasak diplomatų, per parengiamąsias ambasadorių lygio derybas, kurios ketvirtadienį vyko Briuselyje, Lietuvos delegacija dar kartą „labai griežtai“ pareiškė nepritarianti Rusijos ir ES derybų atnaujinimui. Šis derybų procesas buvo įšaldytas rugsėjį, Bendrijoje kilus pasipiktinimui dėl rugpjūtį Rusijos surengto karinio puolimo prieš Gruziją.
„Lietuva pareiškė nepasirašysianti jokio (dokumento), kuriame bus kalbama apie derybų atnaujinimą“, - naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas.
ES pirmininkaujanti Prancūzija argumentuoja, jog rugsėjį derybos su Rusija tebuvo atidėtos, o ne formaliai sustabdytos, todėl teisiškai nebūtinas visų ES šalių vienbalsis pritarimas, kad jos būtų atnaujintos, sakė kitas diplomatas.
„Lietuviai iki šiol griežtai nusistatę, kad derybos nebūtų atnaujintos, tačiau prancūzai vis tiek planuoja žengti į priekį“, - sakė jis.
Pasak diplomatų, Kai kurios ES šalys, tarp jų Didžioji Britanija, pasisako už derybų atnaujinimą, tačiau nori, kad pirmadienį įvyksiančiame paruošiamajame Bendrijos šalių užsienio ministrų susitikime būtų susitartą dėl pareiškimo, jog Rusija įvykdė ne visas jai iškeltas sąlygas.
„Manau, kad ministrai priims susitarimą, artimą tam, apie kurį kalbėjo Didžioji Britanija“, - sakė kitas diplomatas.
Kitas diplomatas nurodė, jog Lenkijos pozicija panaši, kaip ir Lietuvos, tačiau ją galima įtikinti persigalvoti, jeigu pirmadienį Briuselyje susitiksiantys ES šalių užsienio reikalų ministrai „nustatys griežtas sąlygas“.
Pranešama, kad Didžioji Britanija ir Graikija taip pat ketina laikytis griežtosios linijos, tačiau jos neatmeta galimybės atnaujinti derybas su Maskva, kuriose būtų sprendžiami kai kurie ypač svarbūs klausimai, tokie kaip energijos išteklių tiekimas ir parama sprendžiant tarptautines problemas, tarp jų Irano.
Vienas Lenkijos šaltinis nusiskundė, jog „kai kalbama apie Rusiją, mes laikomi ramybės drumstėjais. Tačiau yra priešingai - mes kovojame, kad būtų gerbiamos europietiškosios vertybės.“
Anksčiau šią savaitę Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus paskelbė bendrą pranešimą, kuriame sakoma, jog ES neturėtų atnaujinti derybų su Rusija, kol ši neįvykdė visų ugnies nutraukimo sutarties su Gruzija sąlygų.
Abu lyderiai pabrėžė, kad iki šiol neįvykdytos paliaubų sutarties sąlygos, numatančios Rusijos pajėgų atitraukimą į pozicijas, kurias jos užėmė prieš prasidedant konfliktui, taip pat nesudarytos sąlygos laisvai teikti humanitarinę pagalbą.
Pasak jų, ES stebėtojams taip pat turėtų leista dirbti abiejuose separatistiniuose Gruzijos regionuose - Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
Lietuva praeitą savaitę aštriai kritikavo Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernardo Kouchnero (Bernaro Kušnero) pareiškimą, kad ES ir Rusijos derybos gali būti atnaujintos per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, kuris įvyks Nicoje lapkričio 14 dieną.
Europos Komisija ketvirtadienį tvirtino, jog jos mandatas derėtis su Maskva bloko vardu tebegalioja, tačiau pabrėžė norinti gauti ES šalių sutikimą prieš atnaujinant tokias derybas.
ES išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero Valdner) sakė, kad derybos „nėra dovana Rusijai“.
„Tai nereiškia, kad reikalai bus tvarkoma kaip įprasta, nes mes negalime priimti dabartinės padėties Gruzijoje“, - komisarė sakė trečiadienį vykusiame Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto posėdyje.
