Prabilo, kaip politiniai skandalai paveikia vaikus: skaudžios patyčios tik pradžia

Politinėje arenoje kasdien verda debatai ir aistros. Pastaruoju metu daugumos akys nukrypusios į pirmą didesnį skandalą išgyvenančius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius. Tačiau kritikos, vertinimų, nepatogių klausimų ir skandalų išvengia retas politikos veikėjas. Nors politikai yra vieši asmenys, žinantys, kokia viešumos kaina, jų šeimos nariams ir ypač vaikams, tenka ne ką mažesnė našta.

Vaikai jaučia tėvų įtampą ir mato priešus

Šeimos nariui tapus viešu žmogumi, visos šeimos gyvenimas pasikeičia iš esmės. Be abejo, pasiruošimo ir kiekvieno nario paruošimas pokyčiams – itin svarbus. Tam pritaria ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, keturių vaikų tėvas Gabrielius Landsbergis.

„Manau, svarbiausia yra kalbėjimasis su vaikais. Galbūt bus sakančių, kad reikia kažką uždrausti, bet šiais laikais – tai būtų beprasmiška.

Aš pats mačiau, kaip rinkiminiu laikotarpiu mano vaikai patyrė nemažai įtampos ir dabar yra įsitempę dėl viešojoje erdvėje matomos informacijos. Tai nėra lengva, bet mes stengiamės su jais kalbėti ir sumažinti tą įtampą.

Mes namie daug kalbame, kodėl viena ar kita informacija pasirodo, kaip mes ją vertinam ir suprantam.

Daugiau klausimų gal tik mūsų mažylei – aštuonmetei dukrai kyla. Ji klausia, kodėl su kai kuriais žmonėmis pykstamasi, klausia ar jie mano priešai. Tokiais atvejais tiesiog aiškinamės, koks yra politiko darbas, kaip ten kas vyksta.

Mokyklose, manau, turėtų mokytojai matyti ir padėti vaikams, jeigu tokių sunkumų ar problemų mato, kad yra. Juolab, nesvarbu, kur dirba tėvai, tai neturėtų būti aptarinėjama mokykloje ar siejama su vaikais. Be to, taip parodomas ir mokytojo kompetentingumas tokiose situacijose.

Mums patiems, dar su tokiomis problemomis mokykloje neteko susidurti“, – atskleidė konservatorių lyderis.

Vaikai – viešųjų ryšių specialistai

Nors dažnai manoma, kad vaikai nesupranta įvykių ar situacijų, tačiau jie vis tiek turi formuoja savo nuomonę, interpretuodami savaip. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys pabrėžia, kad itin svarbu vaikams pasakyti tiesą, kad jie patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų ir nebūtų iškreiptų interpretacijų.

REKLAMA

„Vaikams visada yra blogai, kai vyksta tokie skandalai. Mano manymu, yra du variantai: arba tu neini į politiką, suvokdamas, kad politika ir viešumas brangiai kainuoja, galvojant apie vaikus arba elgiesi taip, kad nekiltų jokių klausimų dėl elgesio ir nebūtų keliamos neigiamos emocijos savo vaikams.

Vienas kelias – „neprisidirbt“, o jeigu jau kažkas vyksta, reikia labai aiškiai ir paprastai pasakyti, kas, kur ir kaip. Taip ir rekomenduočiau elgtis tokioje situacijoje.

Kartais politikai, nepasakydami tiesos, kas atrodo vyksta ir pastaruoju metu, labai sunkiai ir su vaikais galės kalbėtis. Nes jie turi pasakyti tiesą, o jeigu meluoja ir išsisukinėja, tai turės taip ir elgtis su vaikais.

Tas melavimas, mano manymu, ir yra didžiausia bėda. Vaikams reikia pasakyti tiesą, jie yra tokie, kad supranta ir priima tiesą.

Esminis dalykas, pasakyti faktus, jeigu netiesa – tai, kur yra ta netiesa. Nes tikrai būna atvejų, kai skleidžiama netiesa, bet tą irgi reikia pasakyti. Saviems vaikams viską galima paaiškinti – drąsiai tą galiu pasakyti. To bijoti mažiausiai reikia.

Paruošti vaikus reikia, kad, pavyzdžiui, mokykloje gali apie tavo tėvus kalbėti. Su vaikais, kaip su viešųjų ryšių specialistais reikia dirbti.

Blogybė yra tada, kai net vaikams negali tiesos pasakyti, kai faktų nėra. Kai, sakykim, pavyzdžiui, vaikui apie automobilį pasakoji, kad jis kažkieno yra, kai ten akivaizdžiai slepiama faktinė informacija ir pasakojama nesąmonė. Ir tai meta šešėlį, o paaiškinti vaikui to net neįmanoma.

Nes tarkim, vaikas nuėjęs į mokyklą gali taip ir pasakyti, kad ten mano mamos draugo automobilis.

Tai išsisukinėjimo čia reikėtų vengti. Ten, kur viskas yra tvarkoje su vertybėmis – atvirumu, pasitikėjimu – gali su vaikais kalbėti, ką nori.

Taip vaikai tiesiog išmoksta nekreipti dėmesio, išmoksta nereaguoti.

Mokytojas mokykloje negali leisti sau tokių dalykų kalbėti. Nes mokytojo pasakyta frazė kaip sniego gniūžtė nuriedės per visus vaikus“, – tvirtino psichiatras.

REKLAMA

Dukra patikėjo žiniasklaida, o ne motina

Politikų darbus ir veiksmus lydi gausybė komentarų ir vertinimų tiek iš kolegų, tiek ir iš žiniasklaidos atstovų. Kurie ne tik nevengia aštrių klausimų, bet ir paliečia aštriausius kampus. Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, trijų dukterų motina Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad vaikų interesai politikoje ne ką mažiau svarbūs.

„Jeigu nusprendžia žmonės tapti politikais, tai šis klausimas pirmiausiai turi būti aptariamas šeimoje. Nes paaugliai jau tikrai turės savo nuomonę apie tai.

Ir reikėtų aptarti, ką tėvai nori ar planuoja padaryti, žinoma, paprasčiau tada, kai sritis vaikams suprantama ir artima.

Tėvai turi paaiškinti vaikams ir apie tai, kas gali būti neigiamo: tiek dėl užimtumo, tiek ir dėl žiniasklaidos dėmesio.

Todėl turi būti aptarta prieš pradedant politiko karjerą ir vaikai turi būti viskam pasiruošę, informuoti. Taigi, ne tik kas liečia pačius tėvus, bet ir jų elgesį mokykloje, kieme, viešuosiuose renginiuose, perspėti, kad bus stebimi labiau nei buvo iki šiol. Juolab, neįmanoma garantuoti, kad jie patys nepaklius į tą neigiamą kontekstą, jeigu kažką netinkamai padarys.

Aš žinau iš savo anūkų, kad jie stebi, skaito ir klauso žiniasklaidą, reaguoja į pateikiamą informaciją.

Jeigu šeimoje yra aptariami visi klausimai, tai jau yra žinoma, kas gali įvykti. Dažniausiai nebūna taip, kad nuėjai miegoti, atsikėlei ir viskas vyksta. Čia man taip buvo, kad išvažiavau su gera nuotaika į Šakius, o grįžau su beveik nuspręstu likimu – buvau praktiškai be darbo. Bet čia išimtiniai atvejai.

Tad tėvai turi kalbėtis apie viską su vaikais, tik neturi meluoti. Tam tikrą kaltės laipsnį turi pasakyti, galima smulkmenų išvengti, su kai kuriais nutylėjimais, bet turi būti pasakyta esmė, atskleista, kas ir kodėl vykta.

Žinoma, reikia vaiką nuraminti. Nes jeigu tokia neigiama aplinka būna sukurta, tai vaikas net gali nenorėti eiti į mokyklą. Juk yra kai kurie vaikai labai jautrūs.

REKLAMA

Dar reikia galimas patyčias iš vaikų ir mokytojų aptarti. Tenka girdėti iš kolegų, kurių vaikai mokosi, kad mokytojai nevengia skausmingų vaikams žodžių. Galbūt tada geriau vaikui keletą dienų neiti į mokyklą, kad išvengtų nereikalingų stresų.

Pedagogai turi vengti komentarų, ypač – neigiamų. Man pačiai teko aiškintis dukrai dėl vieno itin plačiai Lietuvoje nuskambėjusio įvykio. Nes ji patikėjo žiniasklaidos pristatoma nuomone ir pozicija apie mane“, – prisiminė Seimo narė.

Kalbėtis ir rodyti asmenį pavyzdį

Specialistai ir ekspertai tvirtina, kad kalbėjimas gali būti geriausia priemonė, norint apsaugoti vaikus nuo neigiamo politinių skandalų ir informacijos poveikio. Kadangi norą apriboti vaikus pasiekiančią informaciją galima prilyginti bandymui pirštu uždengti Saulei. Tai tvirtina ir viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

„Vienintelį dalyką galiu pasakyti – apsaugoti vaikus nuo viešos erdvės, kai yra toks medijų pasiekiamumas ir prieinamumas – beveik nėra šansų.

Ir bet kuri krizė dažniausiai nėra tik vieno politiko, ta krizė visiems jo aplinkoje esantiems žmonėms jaučiama.

Iš komunikacijos pusės jų apsaugoti neįmanoma ir automatiškai mes gauname įvykių grandinę. Tas skandalas turi vertinimus viešojoje erdvėje, vėliau jis gali išaugti iki tam tikrų vaikams problemų mokyklose.

Ką mes, komunikacijos žmonės, kalbame politikams, jie privalo įvertinti visas aplinkybes, nes skandalas neapsiriboja ties dviem žmonėm.

Mano siūlymas – kalbėjimas, nes akivaizdu, kad kol medija nebuvo tokia lengvai prieinama, dar gal buvo galima apsaugoti nuo turinio, o dabar tai neįmanoma.

Juolab, dabartiniai vaikai ir jaunimas naudojasi tokiais kanalais apie kuriuos daugelis tėvų net neturi supratimo.

Galų gale yra vidinė auditorija mokykloje. O bandymas riboti ar uždrausti dėl skandalų ar kitokio turinio, neturi perspektyvų“, – neabejoja A. Katauskas.

Tėvu-rekordininku vadinamas politikas ir visuomenės veikėjas Andriejus Stančikas tvirtina, kad pats kalbėjo su savo vaikais apie galimas politikos puses. Tačiau jis pabrėžė, kad svarbiausiu dalyku laiko asmeninį pavyzdį.

REKLAMA

„Be abejo ir kalbėjome, ir kalbame, kas vyksta visuomenėje, politikoje. Visgi, pats geriausias auklėjimas yra savo pavyzdžiu bei tarpusavio kalbėjimas.

Nors nemaža dalis mėgsta sakyti, kad nesusikalba su vaikais, manau, tai reiškia, kad nėra kalbama.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų