Politologas rėžė tiesiai šviesiai apie kandidatus į prezidentus: „Absoliuti tuštybės mugė“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naujausi prezidentiniai reitingai: štai už ką žmonės balsuotų, jei dabar vyktų rinkimai

Petras Gražulis užsimojo dalyvauti prezidento rinkimuose: prašymas buvo atmestas

Veryga rėžė dėl ginklų trūkumo: šauliai pernai pavasarį prašė ginklų pratyboms – negavo iki dabar

Kandidatų į prezidentus 2019-aisiais buvo 19, o dabar – 14. Tiesa, dalis jų atbyra vėlesniais mėnesiais, kai nesurenka parašų ar neišpildo kitų sąlygų. Registracija baigiasi vidurnaktį, o tada prasidės kiti etapai – rinkiminės kampanijos dalyviai iš asmeninės sąskaitos turės sumokėti beveik 9000 eurų užstatą. O jo didžioji dalis neatgaus.

„Bus grąžintas tik tuo atveju, jei surinks parašų rinkimo lapus, dalyvaus rinkimuose ir surinks ne mažiau kaip 7 proc. rinkėjų balsų. Praėjusiuose rinkimuose iš 9 kandidatų 3 atgavo rinkimų užstatą“, – teigia VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Didžiausią finansavimą turi Aurelijus Veryga

Dar gerokai daugiau kainuoja save reklamuoti rinkėjams. Nuo pat kampanijos pradžios čia lyderiauja Aurelijus Veryga, kuriam „valstiečių“ partija jau pervedė 202 tūkstančių eurų. Dabartinio prezidento Gitano Nausėdos aruode kol kas – 46 tūkst. eurų. Daugiau nei pusę paaukojo žinomi verslininkai – „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa ir valdybos pirmininkas Antanas Trumpa, „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys. Ignas Vėgėlė surinko 71 tūkst. eurų, didžiąją dalį paaukojo šeimos nariai. Konservatorių deleguotos Ingridos Šimonytės rinkiminė sąskaita kol kas tuščia.

„Absoliuti tuštybės mugė, aš jums pasakysiu. Vienas žada tęsinį tos pačios istorijos, kiti žada resentimentą, sąskaitų suvedinėjimą, treti tai vertina kaip starto aikštelę tolesniems politiniams procesams“, – sako politologas Bernaras Ivanovas.

Į prezidentus dar pretenduoja „Vardan Lietuvos“ deleguotas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis, ką tik Seime teisinę neliečiamybę dėl galimų antisemitinių pareiškimų praradęs Remigijus Žemaitaitis, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, medikas Eduardas Vaitkus. Vadovauti Lietuvai pasišovė ir itin mažai žinomi pretendentai – Zenonas Andrulėnas, Gintautas Kniukšta, Arūnas Rimkus. Paskutinę akimirką registravosi Žilvinas Treigys.

„Atitraukia publikos dėmesį, žiūri į juos žmonės valgydami popkorną ir stebisi – o, kokie nuostabūs klounai laksto, kokie čia niekai vyksta. Maždaug šitaip. Save parodyti, pasivaidenti, kažkam gal ambiciją realizuoti“, – teigia B. Ivanovas.

Pasigenda kairiųjų kandidatų

Pasak politologo, šįkart pretendentų mozaika išskirtinė ir tuo, kad visiškai neatstovaus kairiesiems rinkėjams.

„Kairio kandidato nėra. Nei nominalaus kairiojo, apsimetėlio kokio nors, kaip kartais būdavo, plėšėsi marškinėlius ir šaukė, koks jis socialdemokratas. Čia dabar išvis nėra. Arba save pozicionuoja kaip dešinysis, arba ganėtinai tautiškas dešinysis“, – tikina B. Ivanovas.

Beje, vadovauti valstybei eilinį kartą norėjo ir Petras Gražulis. Tačiau jam durys ir į Seimą, ir į Prezidento rūmus užtrenktos dešimčiai metų.

„Kadangi jis neseniai turėjo apkaltą, yra sulaužęs priesaiką, jis 10 metų negali pretenduoti į Seimą ir prezidentus“, – sako L. Petronienė.

Į rinkimų tiesiąją pretendentai išeis, jei iki kovo pabaigos surinks po 20 tūkstančių parašų.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.