Šiuo metu Konstitucija leidžia Seimo nariui ne tik darbuotis parlamente, bet ir užimti ministro pareigas. Tiesa, atlyginimą tokie politikai gauna tik už darbą ministerijos vadovo poste.
Dabartinėje Vyriausybėje yra 8 ministrų kabineto nariai, kurie yra ir ministrai, ir Seimo nariai: premjeras, socialdemokratas Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministrė, „darbietė“ Virginija Baltraitienė, teisingumo ministras, socdemas Juozas Bernatonis, kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis, krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas, švietimo ir mokslo ministrė, Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė, susisiekimo ministras, socdemas Rimantas Sinkevičius ir socialdemokratė, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Nori imtis esminių pokyčių
„Negerai būtų, jeigu ant dviejų kėdžių sėdėtų Seimo narys ir vykdomosios valdžios narys. Vienas turėtų priiminėti įstatymus, o kitas turėtų įgyvendinti įstatymus pagal valdžių atskyrimo principus. Galbūt negerai yra, kad Seimo narys yra ir ministras pirmininkas“, – portalui tv3.lt sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas R. Paksas.
„Man atrodo, kad mums atėjo laikas šiek tiek revizuoti mūsų Konstituciją ir atsisakyti partinių sąrašų, Seimo narius renkant tik vienmandatėse apygardose. Partijos galėtų deleguoti savo atstovus, bet tie atstovai kautųsi lygiomis teisėmis su prieš save išsikėlusiais ar pasiūlytais visuomenės atstovais. Lygiai taip pat galima būtų sumažinti Seimo narių skaičių pagal gyventojų skaičių, nes gyventojų skaičius yra sumažėjęs“, – apie kitus pakeitimus kalbėjo politikas.
„Tvarkietis“ teigė esantis įsitikinęs, jog būtina uždrausti į Seimą išrinktiems politikams keisti partinę priklausomybę. Tokį elgesys, anot R. Pakso, yra politinė korupcija.
„Viena didžiausių blogybių yra politinė korupcija, kai į Seimą išrenkamas žmogus pagal vienos partijos programą, su viena komanda, o po kiek laiko, žiūrėk, mes randame jį ir kitoje frakcijoje, ir kitoje partijoje. Tai čia yra pati didžiausia politinė korupcija. Jeigu žmogus nori pakeisti partiją, nori pakeisti frakciją, tai jis padeda mandatą ant stalo ir ramiai nueina, kur širdis traukia. Tada partija deleguoja į jo vietą pagal eilę, pagal sąrašą kitą žmogų ir prisiima už jį atsakomybę“, – aiškino politikas.
Siūlo imti pavyzdį iš latvių
Portalo tv3.lt kalbintas Seimo narys, buvęs ilgametis parlamento Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas priminė, jog jau buvo bandymų nustatyti, kad Seimo narys negalėtų tuo pačiu metu eiti ir ministro pareigas, tačiau nesėkmingai.
„Jeigu uždrausime Seimo nariams būti ministrais, nežinau, ką mes tuo pasieksime. Kodėl? [...] Visuomet kiekviena partija, eidama į rinkimus, savo geriausius atstovus rašo į sąrašą, kad jie taptų Seimo nariais. Vykdomoji valdžia yra labai svarbi kaip ir parlamentas ir ten reikia turėti, sakysime, žmonių, kurie galėtų vykdyti ministrų ir premjero funkciją, tai galbūt iš tų Seimo narių iš tiesų kai kas yra pasirengęs būti ministru ir todėl Konstitucijos kūrėjai šitą numatė“, – pasakojo A. Salamakinas.
Vis dėlto parlamentaras neslėpė, jog leidimas politikams vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių yra žalingas.
„Problema yra. Nesakyčiau, kad jos nėra. Tai aiškiai pasirodė praeitoje kadencijoje, kai ir premjeras, ir nemažas būrys Seimo narių buvo ministrais. Kalbu apie A. Kubiliaus Vyriausybę. Kai jie turėjo labai slidžią, kelių mandatų daugumą, tai ir premjeras, ir ministrai antradienį, ketvirtadienį prasėdėdavo parlamente, nes reikėdavo balsuoti, o Vyriausybės darbas tarsi strigdavo. Bet, jei turi didelę persvarą, kai buvo šios kadencijos pradžioje, tai ministrų nedalyvavimas Seime jokių didelių problemų nesukėlė. Bet kitoje kadencijoje vėl gali būti, kad dauguma turės mažesnę persvarą ir vėl bus tas pats“, – pasakojo Seimo narys.
A. Salamakinas aiškino, jog keičiant Konstituciją, galima būtų Lietuvoje pritaikyti kaimyninėje Latvijoje egzistuojantį pareigų atskyrimo modelį.
„Neuždrausti Seimo nariams tapti premjerais ir ministrais, bet Seimo nariui tapus ministru, ateina iš sąrašo kitas žmogus, prisiekia tarnauti Tėvynei, kol anas ministeriauja. Tada vykdomoji valdžia atskirta nuo sprendimus priimančiųjų ir būtų idealu. Kad visiškai uždrausti Seimo nariams būti ministrais... Galvoju, kad mes neturime dar tokių stiprių partijų, kad jos tikrai turėtų didžiulį rezervą vykdomajai valdžiai“, – kalbėjo socialdemokratas.
Tiesa, pats A. Salamakinas neslėpė manantis, jog vilčių, kad idėja pakeisti politikų sėdėjimo ant dviejų kėdžių situaciją bus įgyvendinta artimiausiu metu, nėra daug.
„Aš manau, kad ateityje, po 20-30 metų, kai partijos turės didžiulius rezervus, galima bus tai atskirti, bet šiai dienai tai įgyvendinti yra sudėtinga“, – sakė socdemas.
Įžvelgia populizmą
Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir vienas Lietuvos Konstitucijos kūrėjų V. Sinkevičius pasakojo, kad Konstitucijos nuostatą, leidžianti Seimo nariui tuo pačiu metu dirbti ir ministrų kabineto nariu, buvo įrašyta, atsižvelgiant į tuo metu susidariusią situaciją šalyje.
„Buvo Sąjūdžio laikai, Atkuriamasis Seimas, 1990 metai ir nauja Konstitucija. Tai tie žmonės buvo pilni entuziazmo, pilni idėjų, bet pilni kartu ir to nepasitikėjimo, kad galbūt gali būti kažkokia revizija, kad gali būti kažkoks grįžimas atgal. Juk prisiminkime, kokie santykiai buvo nuo Kovo 11-osios iki naujos Konstitucijos tarp parlamento ir Vyriausybės. Buvo be galo įtempti santykiai ir nesusikalbėjo valdžios: parlamentas su Vyriausybe nesusikalbėjo, Vyriausybė su Lietuvos banku, su prokuratūra nesusikalbėjo.
Chaosas valdžioje buvo ir štai tie žmonės, kurie atkūrė valstybę [...] sako, kad vis tik padarykime taip, kad [...], jei esi išrinktas į parlamentą, tai galbūt mes savo patirtį galime panaudoti valstybės kūrimui ir galbūt nereikėtų užkirsti kelio būti ir Seimo nariu, ir Vyriausybės nariu. Ne tiek daug buvo žmonių, kurie galėjo tuo metu būti Vyriausybės nariais, kitaip tariant, buvo ir kompetencijos, ir kvalifikacijos, ir pasitikėjimo, ir nepasitikėjimo dalykų“, – pasakojo teisininkas.
V. Sinkevičius teigė, kad vienokios ar kitokios diskusijos dėl to, kokias funkcijas turėtų atlikti tiek Seimo, tiek ir Vyriausybės nariai ir ar jų pareigos suderinamos, gali kilti, tačiau visus argumentus prieš siekį keisti pagrindinį Lietuvos įstatymą būtina pasverti itin atidžiai.
„Iš Vyriausybės ateina didžioji dalis įstatymų projektų, parengtų į Seimą. Tai žmogus, kuris dalyvauja, rengdamas įstatymų projektus, tai gal jis, kaip profesionalas, kaip ministras, dirba labiau kvalifikuotai negu tie asmenys, kurie yra tik Seimo nariai?“, – svarstė profesorius.
Konstitucinės teisės ekspertas teigė, jog abejonių kelia ir siūlymas uždrausti į Seimą išrinktam politikui keisti partinę priklausomybę.
„Mes turime pavojų čia didelį. Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė jungtis į asociacijas ir į politines partijas. Vadinasi, asmuo turi teisę tapti bet kada politinės partijos nariu ir bet kada iš jos išstoti. Ir šita teisė negali būti ribojama.
Dabar įsivaizduokite, kad nustatoma, kad, jeigu tu pasitrauksi iš partijos, tai tu neteksi Seimo nario mandato. Tai kas atsitinka? Asmuo praranda konstitucinę teisę pasitraukti iš politinės partijos be pasekmių. Bet Konstitucija garantuoja, kad tu gali įstoti į partiją ir be jokių pasekmių pasitraukti. Negalima grasinti žmogui, negali kilti jokių neigiamų pasekmių, jeigu jis pasitraukia iš partijos. Dabar, jeigu šitą revizuotume pasiūlymą, vadinasi, Seimo narys yra priverstas būti partijos nariu, vadinasi, Seimo narys privalo paklūsti partijos vadovybės nurodymams, net ir kaip balsuoti. Tai kur Seimo nario laisvas mandatas? Tai kieno atstovas Seimo narys – partijos ar tautos?“, – komentavo V. Sinkevičius.
„Aš visus šituos pasiūlymus, susijusius su Konstitucijos keitimu, ir tokį aktyvizmą sieju su artėjančiais rinkimais. Kiekvienas Seimo narys pradeda ieškoti nišos, kur jis gali patraukti rinkėją, atkreipti jo dėmesį. [...] Tokių pataisų fragmentinių, momentinių, neapmąstytų gali būti daugybė ir jų, kuo arčiau rinkimai, tuo daugės“, – savo nuomonę pateikė specialistas.
