Basi, badaujantys, žygiuojantys gatvėmis. Tokius ne kartą matėme policijos pareigūnus, besistengiančius atkreipti valdžios dėmesį į policijos bėdas. Šią savaitę prie Vyriausybės piketavę pareigūnai vėl prabilo ir pareiškė ultimatumą: jeigu valdžia nepadidins finansavimo renginiams, kitąmet jie nesaugos Europos krepšinio čempionato.
Ar, kėsindamasi į šventą Lietuvai sporto šaką, policija neliks nesuprasta žmonių? Kas stumia pareigūnus protestuoti? Ar tos akcijos ką nors duoda? Apie tai “Respublika" kalbėjosi su Vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininke Loreta Soščekiene.
Kaip krepšinis tapo koziriu
- Per paskutinę akciją prie Vyriausybės prabilote apie krepšinį. Silpnąją, o kartu ir stipriąją vietą pasirinkote puikiai žinodami, kas lietuviui yra krepšinis.
- Pareigūnai irgi yra krepšinio sirgaliai. Tai yra natūralu, krepšinis rūpi visiems. Dėl to ir buvo padėtas toks akcentas. Tie kiti renginiai, kurie numatomi Lietuvoje kitais metais - ESBO Ministrų Tarybos susitikimas ar Demokratijų bendrijos ministrų susitikimas, paprastiems žmonėms nėra tokie aktualūs. Todėl ir buvo pasirinktas krepšinis, toks neeilinis renginys Lietuvoje. Šiam renginiui, mano žiniomis, yra ruošiamasi visur, o policijos pareigūnų finansavimo nėra.
- Ar nepagalvojote, kad visuomenė gali nesuprasti pareigūnų, kurie tarsi kėsinasi į vadinamąją antrąją Lietuvos religiją?
- Iš tiesų po šios protesto akcijos teko girdėti visokių atsiliepimų. Esą saugojome eitynes “Už lygybę", o krepšinio atsisakome. Aš galiu atsakyti paprastai: policijos pareigūnų pareiga - užtikrinti visuomenės saugumą. Ir tai visiškai nepriklauso nuo asmeninių simpatijų. Žinoma, kai kurie pareigūnai su malonumu turbūt saugotų krepšinio čempionatą ir patys galėtų užmesti akį. Bet pareigūnas pasirinkimo neturi. Yra įsakymas ir jis privalo vykdyti, eiti ten, kur jam nurodyta.
Gina savo teises
- Žiūrint iš šono susidaro įspūdis, kad policijos pareigūnai protestuoja dažniau nei kitų profesijų atstovai. O gal jie geriau organizuoti ir matomi labiau, nes yra uniformuoti?
- Akcijose dalyvauti su uniformomis mes negalime, naudoti tarnybinę uniformą ne tarnybos metu draudžiama. Aš manau, kad pareigūnai yra labiau asocijuoti, galbūt yra daugiau žmonių, turinčių teisinį išsilavinimą, žinantys savo teises. Gal tai yra viena iš priežasčių, kad pareigūnai yra nepakantūs ir stoja ginti savo teisių. Jeigu matome problemą, nenorime tylėti. Raštus rašinėti pavargome. Jeigu nepavyksta jos išspręsti derybų būdu, renkamės efektyvesnes priemones. Mitingas yra viena iš socia dialogo formų.
- O ar visuomenė, jūsų nuomone, palaiko šias akcijas?
- Sunku vertinti. Pareigūnų bendruomenė yra nemaža. Vien policijos pareigūnų yra apie 13 tūkstančių. O dar mūsų ugniagesiai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Aš manau, kad jie patys, jų šeimų nariai, artimieji puikiai supranta, kokiomis sąlygomis dirba pareigūnai, ir tas mūsų akcijas palaiko. Kita dalis žmonių, manau, taip pat supranta, kad policija nėra atsieta nuo visuomenės. Jeigu mes sugebėsime užtikrinti jų saugumą, tai ir žmonės kitaip jausis.
- Kaip jums atrodo, ar dabar vidaus reikalų sistemos pareigūnai yra labiau skriaudžiami nei privatininkų iš darbo atleidinėjami žmonės?
- Lyginti būtų labai sudėtinga. Kiekvienas darbuotojas, kiekvienos profesijos atstovas gali sakyti: “Va štai mes, tai dirbame taip". Šitą klausimą man dažnai užduoda Seimo nariai. Aš jiems atsakau, kad kažkodėl iš policijos pareigūnų į Seimą matau ateinančius. Bet nė vieno nemačiau, kurie iš Seimo grįžtų atgal į policiją. Toks būtų argumentas, žinoma, dėl juoko. O rimtai - tai yra darbo specifika. Ir policijos pareigūnų darbo užmokestis turėtų būti statistiškai už vidutinį darbo užmokestį šalyje didesnis. Nes darbas gana sudėtingas. Mes ne kartą siūlėme: sėskite su kolegomis, pasivažinėkite vieną parą po visokias landynes, į vadinamuosius šeimyninius iškvietimus ir tada pamatysite, kaip žmonės bendrauja. Nes jei nuvilnija per Lietuvą Pauliko atvejis (girtas pareigūnas Skuodo rajone suvažinėjo tris vaikus - red.), nesvarbu, visi jūs esate vaikžudžiai. Jeigu korupcijos atvejis, tais epitetais įvardijami visi pareigūnai. Tai yra labai sudėtinga. Be to, pareigūnai taip pat solidarizuojasi su visais - jiems kaip ir visiems valstybės tarnautojams sumažėjo atlyginimai, jie antrus metus eina nemokamų atostogų.
- Ar protesto akcijomis esate pasiekę ko nors esminio?
- Taip. Pavyzdžiui, pernai prie Seimo įvykusi bado akcija. Tada buvo įregistruotas, rodos, socialinė apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio projektas, kuriuo buvo siūloma sumažinti bazinį dydį iki 430 litų, kai tuo metu jis buvo 475 litai. Pasistatėme palapines prie Seimo ir buvome išgirsti. Buvo skubiai sudaryta darbo grupė. Manau, kad ta bado akcija privertė Vyriausybę sėsti prie derybų stalo ir šnekėtis su profsąjungomis. Galbūt kiti pasakytų, kad derybose galima buvo pasiekti daugiau. Bet kadangi aš pati dalyvavau jose, galiu pasakyti - mes tada buvome išgirsti. Mes išsaugojome nuo pirmos iki dešimtos pareigybių kategorijos pareiginės algos koeficientus, kurie taikomi didžiajai daliai paprastų pareigūnų. Tuo tarpu aukštesnės kategorijos pareigūnams - Seimo nariams, teisėjams ir prokurorams - tie koeficientai buvo mažinti. Tad paprasti policijos pareigūnai nukentėjo mažiau nei, sakykim, komisariatų vadovai. Kiek laimėjome, kiekvienas pareigūnas gali susiskaičiuoti. Galiu pasakyti, kad jų atlyginimai būtų 200 litų mažesni nei dabar.
- Vadinasi, policijos pareigūnai ginklų nesudeda: jų akcijų dar sulauksime?
- Mes, profsąjungų nariai, esame šiek tiek egoistai. Rūpinamės savo pareigūnais, kad jie gyventų geriau ir, žinoma, galėtų užtikrinti visuomenės saugumą. Norėtume, kad mums tų protestų nereiktų. Bet jeigu mus vers, tikrai netylėsime.
- Na, tai vis dėlto, ar krepšinio čempionatas įvyks?
- Kaip sakoma, šou turi tęstis. Policijos pareigūnai turės vykdyti duotą priesaiką.
Kalbėjosi Jaunius POCIUS
