Vasario 13 dieną apie 13 val. Vilniuje, Pilaitės rajone, Papilėnų gatvėje gyvenančiai 57 metų moteriai paskambino banko „Swedbank“ darbuotoju prisistatęs nepažįstamas vyras. Jis sugebėjo įtikinti moterį, kad ji esą turi padėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos slapta atliekamam tyrimui. Vilnietė apie telefoninius pokalbius neprasitarė net artimiausiems šeimos nariams, o policija nepajėgė jų įtikinti, kad sulaukta sukčių skambučio.
Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, sukčius įtikino moterį, kad per jos banko sąskaitą atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, todėl būtina jai nuvykti į banką išsiimti elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorių. Beveik visą dieną su pertraukomis, iki 21 valandos, sukčiai bendravo su nukentėjusiąja, o ši uoliai vykdė visus jų nurodymus.
Kitą dieną, vasario 14-osios rytą, sukčiai vėl susisiekė su 57 metų moterimi ‒ jie teigė, kad slapta operacija dar tęsiasi, todėl nurodė išjungti telefoną ir pasislėpti nuo galbūt prieš ją nukreiptų provokacijų. Nukentėjusioji nieko nelaukdama išvažiavo pas dukrą.
Policijos pareigūnai, tik gavę informaciją apie vykdomą sukčiavimą šios moters banko sąskaitoje, nedelsdami bandė su ja susisiekti, tačiau nepavyko. Pareigūnai nenuleido rankų ir visais įmanomais būdais bandė užkirsti kelią sukčiams ‒ skambino ir maždaug tris valandas bendravo su moters artimaisiais: vyru, seserimi, dukra, tačiau nė vienas policijos pareigūnų žodžiais nepatikėjo ir užkirsti kelio sukčiautojams pasisavinti pinigus net nebandė.
Tik kitą dieną nukentėjusioji banke sužinojo, kad iš sąskaitų paimti 51 tūkst. 382 eurai ir kreipėsi į policijos pareigūnus. Vėliau į policininkų klausimą, kodėl netikėjo policijos pareigūnais, vilnietė taip ir nesugebėjo atsakyti.
Iš pradžių moterį nuo sukčių bandė gelbėti banko „Swedbank“ darbuotoja.
„Sukčius prisistatė mūsų banko darbuotoju ir pas mus į banką atėjo ta moteris su anūku. Mūsų darbuotojai kilo įtarimų dėl anūko. Tokios situacijos yra po padidinamuoju stiklu – norėta išsigryninti didelę sumą. Banko darbuotoja pranešė policijai“, – BNS sakė banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Pasak S.Abraškevičiaus, pinigai buvo paimti iš SEB banko sąskaitos. Šio banko atstovai. motyvuodami kliento konfidencialumu, BNS situacijos išsamiau nekomentavo.
„Banko darbuotojai nuolat primena klientams, kad šie neatskleistų savo slaptažodžių, registracijos, kortelių ir sąskaitų numerių, asmens kodo telefonu ar elektroniniu paštu, taip pat nuolat akcentuoja, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys ar teisėsaugos institucijos neturi teisės prašyti asmens duomenų ir slaptažodžių, būtinų norint prisijungti prie interneto banko. Be to, bankas rekomenduoja klientams nusistatyti mažus dienos, savaitės ar mėnesio operacijų limitus“, – rašoma SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos atsakyme.
Pasak jo, jei sukčių raginami klientai patys ar atidavę sukčiams savo prisijungimo duomenis perveda pinigus, paprastai, kai pinigai jau būna iškeliavę, juos susigrąžinti praktiškai neįmanoma. „Bankas bejėgis ir tais atvejais, kai žmogus pats viską diktuoja sukčiams ir vykdo visus jų nurodymus, t. y. savo laisva valia atiduoda savo lėšas“, – sako A.Šapola.
Pasak jo, sustabdyti bankinį pinigų pavedimą galima tik tuomet, kai pinigų siuntėjas labai greitai suvokia klastą ir apie tai nedelsiant informuoja savo banką. Kol banko pavedimas dar nėra patvirtintas ir neįskaitytas į gavėjo sąskaitą užsienio šalyje, jį įmanoma tam tikrais atvejais sustabdyti.
„Jeigu pavedimas padarytas ir pinigai jau yra sukčių sąskaitoje, juos atgauti tikimybė labai maža. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į teisėsaugą“,– teigia banko SEB atstovas.
Autorė: Ingrida Steniulienė
