Po butą šmirinėja tikrai ne Kalėdų Senelis. Čia darbuojasi ilgapirštis. Ir jis čia dovanų nepaliks, o susirinks, ką tik nori. Ir nors Lietuvoje vagysčių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo perpus, policija perspėja, kad artėjančios didžiosios šventės tokiems nekviestiems svečiams – pats darbymetis. Vagys tik ir laukia, kada jūs su visa šeima vyksite ar artimųjų aplankyti, ar į tolimesnę kelionę. Taigi ar lietuviai tinkamai pasirūpina namų saugumu? Dalis gyventojų ilgapirščius atbaidyti bando kone senoviniais būdais – bent viename kambaryje palieka įjungtą šviesą ar užtraukia užuolaidas, kiti gi netiki, kad gali būti apšvarinti.
Pasak vagystes tiriančių pareigūnų, tokios priemonės kaip šviesos įjungimas ir net užrakintos durys organizuotiems nusikaltėliams visai ne kliūtis. Grupuotės į pirmą pasitaikiusį butą, vos savininkui išėjus, nepuola. Profesionalūs ilgapirščiai iš anksto planuoja, kur laušis ir kokias gėrybes nugvelbs. Anot pašnekovo, buitinė technika, televizorius ir panašūs daiktai tokių nusikaltėlių nedomina. Jų taikinyje stambios pinigų sumos, juvelyriniai dirbiniai. Tad patariama namuose tokio turto nelaikyti arba įsigyti seifą.
„Gerai organizuotos grupės netikrina jūsų pašto dėžutės ir nežiūri, ar užsidega šviesa, ar ne. Norėdami pagrobti nemažos vertės turtą, jos gali sekti savaitėmis, rinkti informaciją apie jūsų ir šeimos asmeninį gyvenimą ir galų gale padaryti nusikaltimą“, - aiškina policijos atstovas Sigitas Šemis.
Na, o smulkūs vagišiai, dažniausiai turintys priklausomybių, nėra tokie išrankūs, o ir pasiruošimas nešvariam darbeliui minimalus. Dažnai narkomanai tiesiog slankioja laiptinėse ir tikrina, ar kuris nors iš šeimininkų pamiršo užrakinti duris, viena iš gudrybių ir lipnios juostos klijavimas ant durų staktos, taip yra patikrinama, ar pastaruoju metu buto savininkas buvo kur nors išėjęs. Sigitas Šemis sako, kad tokius vagis sučiupti yra žymiai lengviau, jie daro daug klaidų ir net kvailysčių. Štai paskutinis pagautas ilgapirštis ne tik nukniaukė televizorių, bet ir spėjo paskanauti virtuvėje paliktos silkės.
„Būna užuolaidas nukabina, visą šaldytą mėsą iš šaldytuvo paima, būna, kad ir šuniuką, kačiuką paima. Iš to nusikaltimo braižo ir pavogto turto mes dar nusikaltimo vietoje sprendžiame, kas čia pasidarbavo“, - apie nusikaltėlių „braižus“ pasakoja Sigitas Šemis.
Juokas juokais, tačiau net ir neįgudę vagys pridaro daug žalos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai patiriami 2000-ius eurų siekiantys nuostoliai. Tai ne tik nugvelbti vertingi daiktai, bet ir išlaužtos durys, išdaužti langai. Ir ypač dažnai nukenčia pirmame bei antrame aukšte gyvenantys žmonės.
Tad kaip apsisaugoti nuo tokių vizitų? Apsaugos įmonės pirmiausia siūlo apsirūpinti signalizacija, taip pat ir stebėjimo kameromis, stiklo dūžio jutikliais. Buto duris ar namo prieigas pažymėti lipdukais, įspėjančiais, jog teritorija ar patalpos filmuojamos. Ne mažiau svarbus ir bendravimas tarp kaimynų. Jiems geriau pranešti apie išvyką, o štai visam pasauliui apie išvyką per socialinį tinklą geriau nesigirti.
„Išvykstant apie tai tikrai nereikėtų skelbti socialiniuose tinkluose, nes ir ilgapirščiai juos naudoja. Nežymėti vietų, kuriose esame, kai nesame namuose. Nepamiršti, žinoma, užrakinti durų, uždaryti langų, Pasirūpinti objekto apsauga iš išorės“, - sako ekspertas Vilius Makauskas.
Na, o negalintiems užsisakyti tokios paslaugos, kuomet jūsų butą ar namą 24 valandas per parą monitoriuose stebi apsaugininkai, siūlomos tokios išmaniosios belaidės kameros. Jų fiksuojamą vaizdą galima stebėti telefone ar kompiuteryje, o apie judesį ar garsus tuščiame bute žmogus informuojamas įspėjamaisiais signalais. Tiesa, specialistai tikina, jog ir tokios technologijos vagims nėra naujovė, tad dažnai vos įsilaužę jie puola jų ieškoti, taigi kameras derėtų įtaisyti neįprastose, sunkiai matomose vietose.
Kiekvienais metais Lietuvoje įvykdoma apie 20 tūkstančių vagysčių ir kas dešimta, taigi apie du tūkstančiai – iš gyvenamųjų patalpų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
