Visai neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad skiepyti galinčių specialistų sąrašas plečiamas siekiant didinti skiepų prieinamumą, ypač skatinti žmones skiepytis sezoninėmis vakcinomis, mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.
Jei galimybė ne tik skiepyti, bet ir skirti skiepus slaugytojams ir akušeriams jau numatyta ministro įsakyme, kol tai bus leista daryti vaistinėse, gali praeiti daugiau laiko.
Tai numatantis įstatymas dar teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms šalims. Taip pat pakeitimams dar turėtų pritarti Seimas ir Vyriausybė.
Jei vaistinės tam bus pasiruošusios, išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų pradėti skiepyti 2020 m. spalį.
Numatoma, kad vaistinėse skiepyti būti galima sveikus suaugusiuosius tam tikromis vakcinomis (gripo, tymų, erkinio encefalito). Tiesa, teikti skiepijimo paslaugą visoms vaistinėms nebūtų privaloma. Pačios vaistinės apsispręstų, ar norėtų ir galėtų teikti šią paslaugą, nes esama tam tikrų sąlygų.
Galės skiepyti sveikus žmones
Dabar gi jau yra numatyta, kad slaugytojai ir akušeriai galės patys įvertinti paciento sveikatos būklę, užpildydami specialius klausimynus, ir jei pacientai yra sveiki (tiek vaikai, tiek suaugusieji), atlikti skiepijimą visomis vakcinomis.
Pavyzdžiui, jei vaikas yra sveikas, jos galėtų juos skiepyti ir vakcinomis, kurios numatytos pagal skiepų kalendorių. Tačiau šeimos gydytojams liktų tie pacientai, kurie serga, t.y. patenka į rizikos grupę.
Kaip ir iki šiol, taip ir toliau, skiepyti galės visų specialybių gydytojai pagal kompetenciją, o sprendimus galima skiepyti ar ne, priims ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas bei akušeris.
Siekiant užtikrinti pacientų saugumą, slaugytojams ir akušeriams, kuriems siūloma leisti skirti skiepus, bus būtinas papildomas profesinės kvalifikacijos tobulinimas.
Šiuo metu praktika, kai slaugytojai gali skirti skiepus ir skiepyti, galioja Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Norvegijoje, net 10 metų – Estijoje.
Infektologas: alerginių reakcijų nenuspėsi
Savo ruožtu infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis pastebėjo, kad net ir atėjus skiepytis į gydymo įstaigą sveikam žmogui negalima žinoti, kokia gali būti alerginė reakcija.
„Ir anksčiau taip buvo reikalaujama, ir dabar, kad ten, kur skiepijama, būtų atitinkamas pirmosios pagalbos rinkinys, kad būtų galima iškart suteikti pagalbą. Tam svarbu, kad slaugytoja mokėtų sušvirkšti vaistus į veną. Todėl svarstymus leisti skiepyti vaistinėse vertinčiau skeptiškai“, – pabrėžė gydytojas.
Profesoriaus manymu, šie pakeitimai atrodys geri iki pirmos nelaimės.
„Viskas atrodo labai gerai, bus nuimtas krūvis nuo gydytojų. Tai taip bus iki pirmo atvejo, kol atsitiks koks nelaimingas atsitikimas ir kas nors po tokio skiepo numirs. Tada visi atsikvošės, kas čia buvo“, – kalbėjo A. Laiškonis.
Pasak jo, pacientas gali atrodyti sveikas, bet kaip jis sureaguos į skiepą, kokia bus genetinė predispozicija, niekas nežino.
„Tūkstančiui gal viskas bus gerai, o tūkstantis pirmajam nepasiseks. Suprantu, kad vaistininkė turės būti apmokyta, bet neįsivaizduoju, kas suteiks pirmąją pagalbą, jei žmogų ištiks šokas. Taip išeina, kad ji turėtų mokėti leisti vaistus į veną, turėti atitinkamus pirmosios pagalbos rinkinius. Visa tai man kelia didelį nerimą.
Net ir pasiruošus tam jei žmogui vystosi šokas, vėl viskas nėra taip paprasta – vena tuo metu subliūkšta ir pataikyti į ją tampa labai sudėtinga“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Laiškonis pasakojo prisimenantis, kai dar anksčiau „sesutės“ kūdikiams vakciną nuo tuberkuliozės buvo išmokytos sušvirkšti tiesiai į odą.
„Įsivaizduokite, kokia kūdikio odelė plona, tą reikia mokėti daryti. O kai vėliau leido kiekvienai sesutei skiepyti, atsirado daugybė komplikacijų – abscesų, padidėdavo pažasties limfmazgiai ir turėjome didžiulę problemą dėl šių dalykų“, – sakė jis.
Šias vakcinaciją liečiančias naujoves infektologas palygino su gimdymą namuose reglamentuojančiais įstatymais. „Juk žinome, kad viskas yra, teisės aktai sutvarkyti, bet realybėje niekas nesutinka to daryti, todėl nenuostabu, kad jau ir tragiškų įvykių dėl to pasitaikė“, – kalbėjo gydytojas.
Savo ruožtu Inovatyvios medicinos centro Imunologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Mauricas tvirtino, kad vaistininko, kaip ir slaugytojo, akušerio profesinis išsilavinimas neturėtų sukelti problemų kalbant apie skiepijimą.
„Skiepai turi būti tiekiami pagal standartą, instrukcijas, tam turi būti atitinkamas profesinis išsilavinimas, bet, manau, kad tiek vaistininkų, tiek kitų įvardytų medikų kompetencija leistų tą padaryti. Pats skiepo suleidimo procesas vaistininkui tikrai neturėtų būti sudėtingas. Tokia praktika yra normali. Be kuriuo atveju, manau, mokymai visas problemas išspręsti“, – sakė jis.
