Vilniaus Šeškinės poliklinikoje į skiepų kabinetą žengianti mama Marina su sūnumi sako, kad skiepijasi kasmet ir tą daro visa šeima:
„Skiepijamės jau daug metų. Bijom gripo, skiepijamės ir nesergam. Vienais metais praleidom ir visi susirgom.“
Vos prieš keletą savaičių ši poliklinika viena pirmųjų gavo naujojo gripo sezono vakcinų. O gavus vos spėja suktis, kartais per diena ateina ir šimtas pacientų.
„Šiais metais yra nupirkta gera keturvalentė vakcina, nes praeitais metais mes skiepijomės trivalente vakcina. Pacientai dar ir praeitais metais ieškojo keturvalentės vakcinos. Tai šiais metais yra daug norinčių pasiskiepyti“, – sako skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.
Valstybė kiekvienais metais aprūpina nemokamomis gripo vakcinomis į rizikos grupę patenkančius gyventojus: vyresnius nei šešiasdešimties metų, nėščias, lėtinėmis ligomis sergančius ligonius, globos įstaigų gyventojus.
Kiti norintys pasiskiepyti nuo gripo vakciną turi pirkti. Jos kaina poliklinikoje 11 eurų. Šiais metais bijoma ypač pikto gripo, atkeliausiančio iš Australijos, galbūt dėl to, svarsto medikai, žmonės ir skuba skiepytis.
„Šis gripas gal būti sunkus. Kiekviena viruso padermė pasikeičia ir vieną kartą būna vieno tipo gripai, kitais atvejais kito, tai nuo to priklausys, koks ateis, kaip jis atrodys ir kiek žmonių susirgs“, – teigia Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas prof. Virginijus Šapoka.
Šiais metais valstybė gripo vakcinoms išleido 900 tūkstančių eurų. Ir pirko ne trivalentes, o keturvalentes, didesnės apsaugos vakcinoms. Gydytojai aiškina, kaip mūsų organizmai reaguoja į suleistą skiepą.
„Mano imuninė sistema gauna informaciją, kad aš pradėčiau gaminti antikūnus, būtent prieš tą gripo virusą, kuris cirkuliuos, ir, jeigu aš po skiepo, po dviejų savaičių, pagaminus antikūnus, susitinku su sergančiu asmeniu, mano pagamintų antikūnų kiekis sugebės išmesti, atstumti tą įkvėptą gripo virusą“, – pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė Daiva Razmuvienė.
Ir teigia, jog nesiskiepijant joks sveikas gyvenimo būdas ir pastangos gerinti imunitetą nebus tokios veiksmingos kaip vakcina.
„Jei aš gyvensiu sveiką gyvenimo būdą, kokį ten begyvenčiau, susitikus su gripo virusu, tikrai mano organizmas neturės tų pajėgų, specifinių antikūnių, kovoti su tuo laukiniu gripo virusu“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Mūsų šalyje skiepijimosi nuo gripo rodikliai, palyginus su kitomis Europos šalimis, vis dar labai skurdūs. Skiepijasi viso labo tik 10 procentų gyventojų. Tai esą prisideda prie didelio gripo išplitimo. O žmonės turi įvairių baimių.
„Tik pasiskiepijau ir, sako, susirgau gripu, tai kokia čia vakcina. Iš tikrųjų, taip yra todėl, kad kai kuriais atvejais sutampa, kad jau prasidėjo inkubacinis periodas ir tame fone yra paskiepijama“, – pasakoja V. Šapoka.
Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, besiskiepijančių gripu šiek tiek daugėja. Medikai pastebi, kad savo nuomonę dėl vaikų skiepijimo keičia ir tėvai.
„Formuojasi nuomonė, kad daugelis tėvų išmoko tą tymų pamoką, ir daug tokių istorijų, kuomet tėvai netinkamai vertino kontraindikacijas skiepijimui, jie galbūt galvojo, kad galima neskiepyti. Gal čia ne taip svarbu. Bet dabar tarsi pervertino situaciją ir įžvelgė didelę skiepų naudą“, – sako Santaros klinikų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.
Anot statistikos, geriausią pavyzdį mūsų šalyje rodo senjorai, kuriems komplikacijos pavojingiausios. Jų skiepijasi daugiausiai, tiesa, Europos mastu, vis tiek atsiliekam.
„Medikai lygiai taip pat prisideda prie to. Tas deguto šaukštas į tą visą ąsotį medaus. Nes jų pasiskiepijimo rodikliai yra ganėtinai neaukšti, nors jie priklauso rizikos grupei, pirmiausia susitinkant su pacientu. Yra šalių, Skandinavijos šalys, kurios neleidžia medikams dirbti šeimos gydytojais, kurie nėra pasiskiepiję“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė Daiva Razmuvienė.
Didžiausias pavojus, susirgus gripu – jo komplikacijos. Per dešimt metų mūsų šalyje nuo jų mirė šimtas žmonių.
