Gruodžio mėnesį įvyko skaudi nelaimė, kurios aplinkybes tyrėjai dar aiškinasi. Nepavykus suvaldyti policininkus ir medikus puolusios psichikos sutrikimų turinčios moters, pareigūnas ją nušovė. Kita istorija – legaliai laikytu ginklu vyras nušovė žmoną, sužeidė podukrą ir nusišovė pats. Netrūksta ir kitų atvejų, kai legaliu ginklu gyventojai nusitaiko į policininkus ar kitu tarnybų darbuotojus.
Siekdami pagerinti informacijos, susijusios su psichinę negalią turinčiais žmonėmis, perdavimą įstaigoms, situacijos aptarti trečiadienį susitiko sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji po susitikimo vylėsi, kad artimiausiu metu bus turimi visi reikalingi įrankiai, kad tokios skaudžios situacijos nepasikartotų.
„Sutarėme dėl konkrečių sprendimų, pirmiausia susijusių su informacinėmis sistemomis, jos galėtų veikti tarpusavyje greičiau. Jau turime sukurtą sistemą, bet jau buvo aptartas modernizavimas. Bus sukurta ekspertų grupė, kuri pasižiūrės į šiuos dalykus ir pritaikys, kad mūsų tiek pareigūnai, tiek medikai galėtų tarpusavyje geriau dirbti ir užtikrinti visuomenės saugumą“, – žurnalistams kalbėjo ji.
Svarsto griežiau vertinti, kas gali turėti ginklą
Pasak ministrės, labai svarbus klausimas, susijęs su leidimais turėti ginklą. Jos duomenimis, šiuo metu yra išduota apie 57 tūkst. leidimų A ir B kategorijos ginklams.
„Svarbu, kad išduodant ginklą būtų atidžiai įvertinama, ar toks asmuo gali turėti ginklą. Suprantame kontekstą, kad nacionalinio saugumo kontekste labai svarbus pasirengimas gynybai, bet ginklas turi būti suteikiamas tik tiems asmenims, kurie gali juo disponuoti ir nekelti grėsmės kitų asmenų saugumui.
Susitarėme, kad užtikrinsime kai kurių sistemų glaudesnį bendradarbiavimą, bus sudaryta ekspertų grupė, kuro pasižiūrės visas procedūras, įsivertins, kur yra spragos“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, per metus Lietuvoje atliekama apie 11 tūkst. vertinimų, ar asmeniui gali būti išduodamas ginklas. Priklausomai nuo ginklo, leidimas ginklui išduodamas 5 metams. Vis tik kol kas dėl to, kaip galima būtų užtikrinti dažnesnį ginklus turinčių asmenų sveikatos ir psichikos sveikatos patikrinimą, ministrės teigimu, dar diskutuojama.
„Diskusija tokia yra. Bet suprasdami, kad yra apie 57 tūkst. asmenų, kurie šiandien turi leidimą A ar B kategorijos ginklui, (...) tai sukeltų atitinkamą naštą institucijoms. Todėl kol kas svarstomi keli variantai“, – spaudos konferencijoje teigė A. Bilotaitė.
„Bet labai svarbu pasižiūrėti procedūras, kad nebūtų vien formalus įvertinimas. Svarbu, kad ginklų neturėtų asmenys, kurie paskui gali sukelti atitinkamą pavojų kitiems ar sau. Tas bus padaryta ir įvertinta ir užtikrinama, kad ginklai būtų išduodami tikrai tiems, kam gali būti išduodami“, – pridūrė ji.
Atsiras atskira e.sveikatos posistemė
Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad sistema turi veikti taip, kad nei medikams, nei policijai nebūtų papildomos administracinės naštos.
„Kai apsikeitėme informacija, matome, kad yra vietų, kurios procesą daro biurokratizuotą. Policijos informavimas apie ginklų savininkų psichinės sveikatos pokyčius vyksta ir dabar, bet tai vyksta raštais, popieriniu būdu, nors e.sveikatoje yra funkcionalumas, kuris supaprastintų procesą“, – pastebėjo A. Dulkys.
Nurodoma, jog policijai praverstų ir automatizuotu būdu gaunama informacija iš sistemos e. sveikata apie baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvių registraciją, jų lankymąsi konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu tyrėjai galėtų kreiptis į konkrečią įstaigą, o ne visas iš eilės, dėl duomenų apie konkretų asmenį gavimo.
Todėl dar šiais metais e. sveikatoje atsiras papildoma posistemė, skirta tik psichikos sveikatos duomenims. Tai, pasak ministro, leis tiek pačiai medikų bendruomenei, tiek teisėsaugos institucijoms lengviau pasiekti reikiamus paciento duomenis.
„Turime užtikrinti ir pačioje medikų bendruomenėje ir policijos sistemoje, kad psichikos sveikatos duomenys turi būti prieinami tik išskirtinais atvejais ir tik tiems žmonėms, kurie su ja dirba ir kada tai reikalinga“, – pridūrė ministras.
Sveikatos apsaugos ministerijos vertinimu, šie pakeitimai mažintų biurokratinę naštą tiek policijai, tiek gydymo įstaigoms. Visgi, svarstoma, jog kartu su e. sveikatos patobulinimais jie galėtų būti įdiegti šiemet, tuomet duomenų perdavimas vyktų automatiškai.
Dulkys: turime apie 300 tūkst. žmonių su tokiais poreikiais
A. Dulkys akcentavo, kad sprendžiant šiuos klausimus žmogaus teisės ir duomenų apsauga turi eiti pirmoje vietoje.
„Šiandien esame sutarę tik dėl tų priemonių, kurios visiškai neturi psichikos sveikatos stigmų, yra visiškai suderinamos su duomenų apsaugos reikalavimais. (...) Žmogaus teisės, duomenų apsauga – visada svarbu žiūrėjimas, ar galime tai užtikrinti, visa tai yra padėta mums prieš akis.
Mes esame suinteresuoti, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje spręstų savo sveikatos klausimus, nes preliminariai žmonių su mažesniais ar didesniais poreikiais šioje srityje turime apie 300 tūkst. Pagalvokite, kiek yra šeimų, kokį tai platų artimųjų skaičių paliečia. Tai be galo jautri informacija, tada darydami pokyčius turime užtikrinti žmogaus teises ir nesugriauti to, kaip jau esame pakeitę kryptį, keičiasi požiūris į psichikos sveikatą“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad po skaudžių konkrečių įvykių tyrimų paaiškėjus dar daugiau detalių, bus grįžtama prie diskusijų, ką dar galima padaryti.
„Yra konkrečios situacijos kurias norime sisteminiu požiūriu keisti, bet šis susitikimas nėra darbo pabaiga. Mes daugiau apsimainėme tuo, ką mato mūsų komandos, medikų, policijos bendruomenės, kokie matomi patobulinimai, kuriuos galima padaryti. Bet kai bus baigti konkretūs tyrimai, kurie yra skaudūs, jei jie parodys dar kažkokias vietas mūsų algoritmuose, sugrįžime ir dar žiūrėsime, ką galime pataisyti“, – kalbėjo jis.
Organizuos GMP darbuotojų mokymus kartu su policija
Susitikime aptarti ir tie atvejai, kai policijos pareigūnai, medikai vyksta į įvykius ir susiduria su neprognozuojamais pacientais.
Ministras A. Dulkys nurodė, kad tarp pirmų žingsnių – jau yra numatyti mokymai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
„Supraskime, kad adresas, kuriuo iškviečiama greitoji, visiškai nereiškia, kad ten šiuo metu yra situacija, susijusi su ten registruotais žmonėmis. Tai gali būti bet kokie žmonės, kurie tuo metu yra tuo adresu. Tų situacijų variantų yra gausa, tad pirmas etapas yra bendri mokymai tarp greitosios pagalbos ir policijos kaip jie turėtų kontaktuoti“, – sakė ministras.
„Akivaizdu, kad reikalinga tobulinti tiek pareigūnų tiek medikų kompetencijas tokiose situacijose, kai žmonės turi psichikos sveikatos problemų. Sutarėme, kad bus atitinkamos programos tiek policijos pareigūnams, tiek medikams, kad būtų užtikrintas saugumas ir užtikrinant žmogaus, paciento teises. Svarbus balansas tarp sveikatos ir visuomenės saugumo“, – pridūrė A. Bilotaitė.
