Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų atstovai ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime Vilniuje teigė, kad užsieniečius lietuviškai įvairiais lygiais jie moko ne vieną dešimtmetį, turi ir testavimo sistemą, kompetencijas, tereikėtų pripažinti jų išduodamus pažymėjimus.
„Susiklosčius tokiai situacijai, mes, universitetai, norime pasiūlyti pagalbą, nes turime tokias kompetencijas. Vilniaus universitetas jau prieš metus kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prašydamas leisti organizuoti šituos testus, tą darome 32 metus. (...) Mums buvo atsakyta, kad ne“, – sakė VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Eglė Gudavičienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė teigė, kad Ukrainos centre lietuvių kalbos jau mokėsi daugiau kaip 3 tūkst. ukrainiečių.
„Esame pasirengę įsijungti į valstybinės kalbos politikos, prestižo kėlimą. Nežinau, kaip galėtume pasakyti savo kursų dalyviams, atsipūskite, dar metus nieko nedarysime“, – sakė ji.
Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovės Kristinos Blockytės-Naujokės teigimu, valstybei būtų didžiulė nauda, jeigu universitetų išduoti pažymėjimai būtų pripažinti.
„Daugiau nei 1 tūkst. ukrainiečių mokėme, bet kyla ta pati problema, kodėl mūsų išduoti pažymėjimai nelaikomi galiojančiais?“ – sakė ji.
Pasak E. Gudavičienės, pažymėjimus pripažinti turėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Universitetai planuoja kreiptis į Rektorių konferenciją, kad ši bandyti įtikinti ministeriją pasinaudoti aukštųjų mokyklų kompetencijomis.
Reikėtų mokėti žemiausią kalbos lygį
Praėjusią savaitę švietimo viceministras Rolandas Zuoza per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį Seime pranešė, kad dėl nepakankamų egzaminavimo pajėgumų siūlo iki 2027-ųjų pradžios atidėti reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai.
Tokį reikalavimą Valstybinės kalbos įstatymo pataisomis pernai spalį nustatė Seimas. Jis turi įsigalioti nuo kitų metų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo vykdymą nukelti.
Minėtos pataisos iniciatorė, Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė ketvirtadienį taip pat sakė nematanti pagrindo nukelti metams įstatymo normos įsigaliojimo.
„Yra reikiamos kompetencijos, yra reikiami resursai, yra reikiamos patirtys“, – tvirtino ji.
Pasak parlamentaro Liutauro Kazlavicko, atidėdama įstatymo įsigaliojimą Švietimo ministerija siunčia labai dviprasmišką signalą, kad valstybe negalima pasitikėti.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė priminė, jog kalbama apie žemiausią lietuvių kalbos mokėjimo lygį – A1.
„Suprantame, kad tiems, kurie tik paveža, atveža maistą reikia mažiausio kalbos lygio“, – teigė ji.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, A1 lygiu kalba mokama, kai asmuo geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimus, atsakyti į tokius pačius klausimus, geba susikalbėti labai paprastai, jei pašnekovas kalba lėtai, aiškiai, paprastai parašyti trumpą tekstą, parašyti savo vardą, pavardę, adresą, kur dirba ir pan.
„Man neatrodo, kad tai yra nepasiekiamos aukštumos“, – sakė V. Meiliūnaitė.
Ji taip pat ragino neatidėti įstatymo įsigaliojimo.
„Žinoma, saugiau yra atidėlioti, bet kuo ilgiau atidėliojame, tuo labiau mažėja valstybės prestižas, tuo labiau krenta valstybinės kalbos prestižas, tuo daugiau imama ieškoti priežasčių Lietuvoje lietuvių kalbos nesimokyti“, – teigė ji.
„Esame tiek supratingi, kad paminame savo piliečių teises Lietuvoje, kur valstybinė kalba yra lietuvių, kalbėti ir susikalbėti lietuviškai“, – tvirtino Valstybinės lietuvių kalbos vadovė.
Centrai neužpildyti
D. Asanavičiūtė-Gružauskienė pabrėžė, kad reikalavimas aptarnauti lietuviškai galios tik tiems užsieniečiai, kurie tiesiogiai aptarnauja klientus. Pirminiais skaičiavimais, tokių žmonių gali būti apie 30 tūkstančių.
Jos duomenimis, šiais metais egzaminų centrai gali priimti 2740 užsieniečių, iki gegužės vidurio priimti 377 užsieniečiai, pernai egzaminuoti 1421, užpernai – nesiekė tūkstančio.
„Matome, kad tų vietų net neužima, kiek egzaminavimo centrai gali“, – kalbėjo parlamentarė.
Kaip rašė BNS, Seimas pernai spalį nusprendė įpareigoti tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už įpareigojimų vykdymą atsakingos valstybės institucijos, įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai. Gamintojai, pardavėjai, paslaugų teikėjai įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras praėjusią savaitę teigė, kad priimant šias pataisas nenumatytos papildomos lėšos jam įgyvendinti, jų reikia užsieniečiams egzaminuoti. Pasak R. Zuozos, ministerijai tam papildomai reikia 100–200 tūkst. eurų.
Jis taip pat ragino Vyriausybės nutarimu nustatyti, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turėtų pasiekti ne A2, o žemesnį A1 kalbos mokėjimo lygį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
