Šalies ugniagesių tarnybos gali būti sujungtos į vieną. Tokia galimybė buvo svarstyta trečiadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vykusiame pasitarime.
Lietuvoje egzistuoja Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT), kuriai vadovauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Beveik visuose rajonų centruose yra išsidėsčiusios 55 priešgaisrinės tarnybos. Tačiau kiekviena savivaldybė dar turi ugniagesių komandas ir jos įkurtos tik kaimuose. Ten budi 1-2 ugniagesiai, bet dažniausiai po 1 ugniagesį.
Ugniagesių komandos tikslas - tik sustabdyti ugnies plitimą, kad neužsidegtų netoliese esantys pastatai. Į liepsnojantį pastatą jie eiti negali.
Tuo tarpu Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai į įvykio vietą jau vyksta su kvėpavimo aparatais ir t.t.
Posėdyje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pradėtos svarstyti šių tarnybų sujungimo galimybės ir variantai. Darbo grupės nariams buvo pateikta departamento atlikta savivaldybių ugniagesių komandų veiklos ir technikos būklės analizė.
Ši darbo grupė sudaryta įgyvendinant Vyriausybės programos 2006-2008 metams nuostatą, pagal kurią šalyje yra numatyta sukurti vieną gelbėjimo tarnybą, galinčią atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus.
Posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti išsamią savivaldybių ugniagesių komandų personalo būklės analizę, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Departamento pareigūnai taip pat pristatė tris alternatyvius tolesnės abiejų tarnybų veiklos modelius.
Pirmasis variantas - savivaldybių ugniagesių komandų prijungimas prie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Antrasis modelis - savivaldybių centruose esančių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų perdavimas savivaldybėms. Trečiasis modelis, prie kurio labiausiai linkstama, - nuoseklus esamos sistemos tobulinimas, atliekant tai etapais, pirmiausia VPGT priklausančias mažas komandas, esančias miesteliuose, perduodant savivaldybėms.
Darbo grupė iki kito posėdžio, kuris įvyks gruodžio pradžioje, nusprendė nuodugniau išnagrinėti visus tris alternatyvius modelius, įvertinant socialines ir finansines šių reformų pasekmes.
