Lietuva iki šiol nenusibrėžė net vizijos, kam mums reikėjo prisiimti tokią sunkią naštą – pirmininkauti Europos Sąjungai.ats
Kol valdžios vyrai svarsto, kaip Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, aukščiausio lygio deryboms rengiamos ministerijų specialistės tylomis ruošiasi išeiti motinystės atostogų.
Dar prieš ketverius metus Lietuva pradėjo rengtis pirmininkauti Europos Sąjungai, tačiau artėjant 2013-iesiems šalyje nėra tam būtinos infrastruktūros, o rengiami kvalifi kuoti specialistai žada palikti valstybės tarnybą. Baiminamasi, kad taip ruošdamasi Lietuva įgyvendins „antrą kultūros sostinės“ projektą, tik pasekmės bus liūdnesnės.
Išbandymas valstybei
Pirmininkavimo vairą Europos Sąjungoje 2013 m. antrą pusmetį Lietuva perims iš Airijos, o po šešių mėnesių jį perduos Graikijai.
To tarptautinėje arenoje Lietuva dar nėra dariusi, todėl jau dabar skamba įspėjimai, kad rengtis pirmininkavimui vėluojama.
„Apie tai kalbėjau dar 2004 metais, o dabar matyti, kad problemų turime ne tik dėl infrastruktūros, bet ir, svarbiausia, dėl žmogiškųjų resursų, – kalbėjo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis. – Juk per 1–2 metus neparuoši kvalifi kuotų vertėjų iš slovakų, slovėnų ir kitų kalbų. Tam reikia 4–5 metų.“
Kiekviena pirmininkaujanti šalis formuoja ir ES darbotvarkę. Per šešis mėnesius vien Briuselyje lietuviams teks vadovauti apie 3 000 susitikimų, o savo šalyje aukščiausiu lygiu surengti apie 200–300 posėdžių ir derybų.
Nuo nemalonumų apsaugos namai
Dėl valdžios nesugebėjimo planuoti ministerijose dirbančioms specialistėms nelieka nieko kito, kaip tik Lietuvos pirmininkavimo ES išvakarėse išeiti motinystės atostogų.
Ūkio ministerijoje dirbanti Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad taip ir padarys.
„Neįsivaizduoju, kaip Lietuva pirmininkaus bendrijai, nes kol kas yra visiška netvarka, jokio planavimo, jokios strategijos“, – sakė moteris.
Prieš porą metų ministerijos vadovybė sudarė sąrašą specialistų, kurie buvo įpareigoti rengtis atsakingiausiam Lietuvos iššūkiui.
„Iš viso to išėjo niekai. Tada mums žadėjo priedus prie atlyginimų, kitas paskatinimo priemones, kad tik lankytume prancūzų kalbos kursus, rengtumės šalies pirmininkavimui, – prisiminė Eglė. – Per tuos dvejus metus priedas neskirtas nė karto, o atėjus ekonominei krizei duodama suprasti: „Džiaukitės, kad išvis turite darbą.“
Ji tikina, kad gerėjant šalies ekonomikai nedelsdama paliks valstybės tarnybą, nors valdžia užsibrėžė iki pirmininkavimo parengti bent 400 aukštos kvalifi kacijos specialistų.
Dalija poilsines keliones
Pasak Eglės, 80 procentų ministerijos patvirtinto specialistų sąrašo sudaro moterys, iš kurių dauguma – 25–35 metų amžiaus.
„Ne tik aš, bet mano kolegės darbe ir kitose ministerijose galvoja išeiti motinystės atostogų, nes jau dabar akivaizdu, kad taip ruošdamasi Lietuva patirs visišką fi asko“, – kalbėjo Eglė. Jos teigimu, motinystės atostogos – viena išeičių, kaip išvengti nepelnytų vadovybės priekaištų, nes jau dabar aišku, kad Lietuvos pirmininkavimas gali baigtis skandalingai.
Seimo Europos reikalų komiteto narys Vytautas Gapšys „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino taip pat girdėjęs apie bręstančią problemą.
„Šiuos nuogąstavimus esu išsakęs bendrame Europos reikalų komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Prezidentė, – pabrėžė V.Gapšys. – Bet yra ir kitų nerimą keliančių dalykų.“
Neįvardydamas konkrečių ministerijų, V.Gapšys sakė, kad jose atskirų skyrių vadovai, užuot komandiruodami darbuotojus į Briuselį kelti kvalifi kacijos, tas komandiruotes suteikia lyg poilsines keliones savo numylėtiniams. Jos skiriamos net ne tiems tarnautojams, kuriems asmeniškai priskirta rengtis Lietuvos pirmininkavimui ES.
Nėra net pagrindinės salės
Iki šiol neaišku, kur bus pagrindinė konferencijos salė, atitinkanti tarptautinio lygio reikalavimus. Net Vilniuje nėra tokios erdvės, kur tilptų apie 2 000 delegatų.
Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, esą „sprendimai dėl pirmininkavimo metu vyksiančių renginių skaičiaus, lygio ir vietų bus priimti 2010–2012 metais“.
„Buvo atlikta įvairių Lietuvos konferencijų centrų ir kitų patalpų, tinkamų oficialiems ir neoficialiems tarptautiniams renginiams organizuoti, analizė“, – teigia URM Viešųjų ryšių skyrius.
„Valstiečių laikraštis“ turi šią analizę, bet joje taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje nėra tinkamų patalpų aukščiausio lygio susitikimui. Studijoje įvardijamas tik parodų centras „Litexpo“, kuriame sutilptų apie 1 800 svečių, bet šie rūmai labiau pritaikyti žemės ūkio parodoms „Agrobalt“, o ne priimti ES vadovus su delegacijomis. Čia turi būti ne tik erdvi konferencijų salė, bet ir klausytojų, sekretoriato patalpos, delegacijų biurai, VIP kambariai, vertėjų poilsio kambariai, sinchroninio vertimo galimybė į visas ES kalbas, dvišalių derybų kambariai.
Mėgins išsiversti pigiai
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis „Valstiečių laikraščiui“ šiek tiek atskleidė finansinę pirmininkavimo pusę.
„Statyti naujų objektų nesirengiame, o pagrindine konferencijos vieta greičiausiai bus „Litexpo“ rūmai, – kalbėjo D.Matulionis. – Valstybių vadovams priimti svarstome ir Valdovų rūmų panaudojimo galimybę.“
Paklaustas, kiek preliminariai kainuos pusmečio pirmininkavimas Lietuvai, D.Matulionis iš pradžių įvardijo 70 mln. Lt sumą, bet ji bus gerokai apkarpyta.
Vadinasi, pirmininkaudama ES tarybai Lietuva rengiasi išleisti 7 kartus mažiau nei skandalingai pasibaigusiam projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Jam buvo skirta 515 mln. Lt, o dėl neskaidrių pirkimų ir išlaidavimo Vilnius jau susikompromitavo Europoje.
Turistai nakvos skveruose?
Nei Vilniuje, nei kituose Lietuvos miestuose nėra ir pakankamai viešbučių, kur apgyvendinti svečius. Vilniaus centre galima įkurdinti apie 1 700 dalyvių, bet vasarą per turistinį sezoną šių viešbučių užimtumas neretai siekia 100 proc.
Paklausta apie tai, URM teigė, esą „dalis pirmininkavusių šalių buvo sudariusios susitarimus su įvairiais viešbučiais visam pirmininkavimo laikotarpiui“. Kitaip tariant, svečius priimsime, o turistams teks nakvoti pakampėse?
Europos Parlamento narys Justas Paleckis akcentavo, kad ruoštis pirmininkavimui, kokio Lietuvai tarptautinėje arenoje dar neteko per visą mūsų valstybės gyvavimo istoriją, niekada ne per anksti, gali būti tik per vėlu.
„Nuo pirmininkavimo sėkmės gerokai priklausys Lietuvos autoritetas visoje ES, tai neabejotinai atsilieps ir investicijoms, ir požiūriui į mūsų valstybę apskritai“, – įsitikinęs J.Paleckis.
Lietuva iki šiol net nežino, kokiems klausimams ji suteiks pirmumą per pirmininkavimą. Švedija pirmininkaudama didžiausią dėmesį skyrė „žaliajai“ ekonomikai. URM teigimu, „Lietuva rengs savo individualią 6 mėnesių pirmininkavimo programą, kurioje bus atspindėti ir aktualiausi Lietuvai ES darbotvarkės klausimai“.
Šalis neužsibrėžė tikslo
Lauras Bielinis, politologas
Pirmininkavimo reikšmė yra didžiulė. Tai ir savotiškas Lietuvos prisistatymas Europai, nes tuo parodytume savo gebėjimus veikti tokiame strategiškai dideliame junginyje, kartu tai ir didelis egzaminas. Kad jį išlaikytume, turime pasirengti visais lygiais. Svarbu viskas – infrastruktūra, patalpos, mašinos, svečių priėmimas. Pasiruošimas turi atitikti aukščiausią pasaulinį lygį. To dar neturime. Dar blogiau tai, kad valstybė iki šiol nenusibrėžė vizijos, kam mums išvis reikėjo prisiimti tą naštą. Juk per pirmininkavimą galime įgyvendinti Lietuvai naudingus tikslus, kurių dar nepasiekėme. Tai gali būti susiję su energetika, intelektualinio potencialo šuolis ir panašiai.
Stinga ne pinigų, o idėjų
Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys
Turime žinoti, ko siekiame 2013 m. ir kokių problemų iškėlimu bei sprendimu norime palikti savo pėdsaką ES. Bet jei, neduok Dieve, mūsų darbas primins VEKS („Vilnius – Europos kultūros sostinė“) skandalus ir užkulisinius karus dėl įtakos ir prestižo, mes viską sugadinsime. 2013 metai yra puiki proga Lietuvą pristatyti Europai kaip solidžią, ES pirmininkauti ir viziją jai pateikti gebančią partnerę. Kad mus tik neištiktų blankiai ES pirmininkavusios Čekijos likimas, teks konsoliduoti politikus ir diplomatinį korpusą. Nesinorėtų, kad pirmininkavimas virstų tik vidaus politikos ir partinio revanšo veiksniu. Bijau, kad pritrūks ne pinigų, o idėjų ir politinės brandos.
Negalima atidėlioti darbų rytdienai
Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė
Rengiantis pirmininkauti, svarbu viskas – prioritetai ir gebėjimai juos įgyvendinti. Nenorėčiau įvardyti kitų šalių, kurioms nesugebėjimas suvaldyti logistinių procesų pakenkdavo labiau nei trūkumai įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Puikiai pamenu ne vieną Ministrų tarybos posėdį, kuris tęsdavosi iki vėlyvos nakties. Iš Slovėnijos ir Čekijos pirmininkavimo patirties matyti, kad mažoms ir naujoms ES šalims pirmininkauti buvo gana problematiška. Tinkamos patalpos, viešbučiai, vertėjai, transportas ir kitos logistinės priemonės reikalauja investicijų ir laiko, todėl Vyriausybė neturėtų atidėlioti darbų rytdienai. Žinau, kad institucijos moko savo darbuotojus, organizuoja jų stažuotes Briuselyje, bet neaišku, kaip numatoma motyvuoti šiuos žmones, kad jie iki 2013 m. liktų valstybės tarnyboje.
VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
