Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.
Antrasis, galutinis balsavimas, gali įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, tuomet pataisą, kaip ir šiame balsavime, turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.
Parlamento vadovas Juozas Olekas yra sakęs, jog galutinis priėmimas numatytas kitų metų sausio 12 dieną.
Jis prieš posėdį žurnalistams teigė, jog draudimo išbraukimas didina šalies atsparumą ir atgrasymą.
„(Išbraukimas – BNS) reikštų, kad mes užsitikrinam tvirtesnę paramą, kuri galėtų būti. (...) sutvarkius juridinius išskirtinumus, kuriuos Lietuva turėjo palygint su kitomis ES ir NATO valstybėmis, jų nebus, mes būsime lygūs“, – aiškino J. Olekas.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje rašoma, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Seime svarstoma pataisa siūloma tiesiog atsisakyti šios nuostatos.
Dar kovą idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu, yra pristatęs ir Emmanuelis Macronas.
Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.
Lietuvos kariuomenės analitikai yra nurodę, kad Lietuvos siekis atsisakyti branduolinio ginklo draudimo sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.
Dar rugsėjo pradžioje Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos taikiklyje, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
