Pinigų padirbinėjimo problema vis dar išlieka aktuali Lietuvai, tačiau žymiai mažesne apimtimi, nei prieš keletą metų, kai organizuotos nusikalstamos grupuotės gamino ir platino suklastotą valiutą bei buvo vienos iš aktyviausių šioje srityje.
Policijos departamento duomenimis, pinigų padirbinėjimo faktų buvo padidėję krizės pradžioje - 2008-2010 m., tačiau po sėkmingų policijos operacijų šių nusikaltimų skaičius ženkliai sumažėjo.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2012 metais šalyje dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo arba realizavimo užregistruoti ir pradėti 563 ikiteisminiai tyrimai. 2011 m. tokių atvejų buvo 776.
Policijos departamento naujienų agentūrai ELTA pateiktame komentare nurodoma, kad 2011 m. iš apyvartos buvo išimta 55 tūkst. 632 litai ir 69 tūkst. 18 litų klastočių užsienio valiuta. Pernai šis skaičius atitinkamai siekė 35 tūkst. 323 ir 73 tūkst. 370 litų.
Lietuvos nusikaltėliai linkę klastoti litus, eurus ir JAV dolerius. Netikri litai dažniausiai klastojami spalvoto rašalinio arba lazerinio kopijavimo būdu, t. y. su kompiuterių, skenerių ir spalvotų rašalinių arba lazerinių spausdintuvų pagalba.
Dažniausiai netikrais litų banknotais atsiskaitoma prekybos įstaigose, turgavietėse, spaudos kioskuose.
Netikri JAV doleriai dažniausiai gaminami profesionalia įranga, t. y. ofsetinės (plokščiosios) spaudos būdu bei su reljefinių klišių pagalba. Daugiausia rasta ir iš apyvartos paimta 100 JAV dolerių nominalo vertės netikrų banknotų. Dažniausia klastotes aptinka šalies bankai arba valiutos keitimų punktai asmenims keičiant dolerius į nacionalinę valiutą.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai netikrais eurų banknotais nenustatyti asmenys atsiskaito su pardavėjais už nupirktus automobilius, kompiuterinę įrangą, mobiliojo ryšio telefonus, pastebi pareigūnai.
Baudžiamasis kodeksas už netikrų pinigų gaminimą ar platinimą numato 2-4, išimtiniu atveju - 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Europos Sąjungoje jau siūloma griežtinti bausmes už eurų klastojimą. Europos Komisija šią savaitę pasiūlė direktyvą dėl euro apsaugos nuo padirbinėjimo stiprinimo baudžiamosios teisės priemonėmis.
Iš viso pasaulio apyvartoje yra 913 mlrd. eurų vertės eurų banknotų ir 16 mlrd. eurų vertės eurų monetų.
Nuo euro įvedimo 2002 m. šios valiutos klastojimas sukėlė bent 500 mln. eurų finansinių nuostolių. Apie tai liudija didelis kasmet konfiskuojamų padirbtų eurų banknotų ir monetų kiekis bei nuolat Europos Sąjungoje ir už jos ribų likviduojamos neteisėtos pinigų spaustuvės ir kalyklos. Per antrąjį 2012 m. pusmetį iš apyvartos pašalinta 280 tūkst. suklastotų eurų banknotų.
Naujausiais Europos centrinio banko duomenimis, populiariausia klastoti 20 ir 50 eurų nominalo banknotus. Dauguma (97,5 proc.) suklastotų banknotų, išimtų iš apyvartos per antrąjį 2012 m. pusmetį, aptikti euro zonos šalyse, tik apie 2 proc.- euro zonai nepriklausančiose ES narėse, o 0,5 proc. - kitur pasaulyje.
