Atgimimo laikotarpiu pilietinėmis akcijomis garsėjęs Dionyzas Varkalis ir dabar kovoja su neteisybe. Todėl klaipėdiečiai jį išrinko vienu pilietiškiausių miesto žmogumi, rašo "Klaipėda"
„Patriotiškumas man buvo įaugęs į kraują. Mačiau bolševikų daromus nusikaltimus, netgi medžiagą apie tai rinkau, todėl niekada nepriklausiau šių nusikaltėlių partijai“, – prisiminė pašnekovas.
D.Varkaliui įstrigo viena jo mokytojo frazė: „Mokytis reikia, bet ginti tėvynę būtina“. Po šių žodžių mokytojas išėjo į P.Plechavičiaus armiją.
„Niekada net nekilo klausimas, kaip pasielgti. Gal todėl aktyviai kovojau Atgimimo laikotarpiu, nenusileidžiu neteisybei ir dabar“, – energingai kalbėjo D.Varkalis.
Valdžioje – spektakliai
D.Varkalis sakosi išgyvenęs kelis labai skirtingus laikotarpius. Pirmasis buvo, kai su viltimi kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.
„Tada buvau pats laimingiausias žmogus, kad galiu kovoti už savo tėvynę“, – susijaudinęs prisipažino D.Varkalis. Po šio laiko atėjo didelis nusivylimas.
„Aš supratau, kad tai, ką mes dabar turime, yra anarchija. Žmonės – užguiti, jie niekuo netiki. O aš kovojau už demokratiją“, – kalbėjo pašnekovas.
D.Varkalis sielojosi, kad vykstant tokiems, kaip pats teigė, spektakliams valdžioje, jis nebegali ramiai žiūrėti į žmones, rašo "Klaipėda".
„Per visus Atgimimo mitingus skelbiau žmonėms, kad turėsime savo valdžią, kad nebereikės kentėti. Vadinasi, aš jiems melavau, nes paprasti žmonės kenčia, valstybėje vyrauja chaosas. Atgimimo laikotarpiu žinojome, kas mūsų priešas, o dabar nieko nebežinome, esame pasimetę“, – apgailestavo D.Varkalis.
Jo nuomone, tai, kad šalyje nėra nė vienos partijos, kuri atstovautų piliečių interesams, - tikra katastrofa. Be to, D.Varkalis pasigenda valdžios atsakomybės.
„Į kapitalizmą mes einame baudžiavos keliu. Prieš kelerius metus baudžiavos pavyzdį mes galėjome pamatyti didžiuosiuose prekybos centruose, kai moterys už minimalų atlyginimą dirbo vos ne visą parą“, – dėstė pašnekovas.
Padovanojo kalvę
Klaipėdos miestui D.Varkalis atidavė vertingą Mažosios Lietuvos taikomosios dailės kolekciją. Senamiestyje jis atrado užgriuvusią XIX amžiaus kalvę, kurią pavertė Kalvystės muziejumi.
Šio muziejaus ekspozicijos dalį – senovinius metalinius kryžius – rizikuodamas slėpė nuo sovietų valdžios, kad tik jie būtų išsaugoti.
Klaipėdietis taip pat yra vienas iš keturių Laikrodžių muziejaus idėjos autorių. Dabar D.Varkalis – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis, Kalvystės muziejuje jaunuosius klaipėdiečius jis moko gyvosios istorijos.
Vis dėlto labiausiai D.Varkalį jaudina politika. Jis mano, kad būti aktyviam – privalu, todėl iki šiol kaip Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas kovoja už paprastų žmonių interesus.
Eglė Kasperavičiūtė
