REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau nuo kovo vidurio Lietuvos keliuose prasidės intensyvesni darbai. Planuojama remontuoti tiltus, asfaltuoti žvyrkelius, taisyti kelius ir pėsčiųjų bei dviratininkų takus. Portalas tv3.lt primena, kokie didžiausi kelių remontai šiemet laukia vairuotojų.

Jau nuo kovo vidurio Lietuvos keliuose prasidės intensyvesni darbai. Planuojama remontuoti tiltus, asfaltuoti žvyrkelius, taisyti kelius ir pėsčiųjų bei dviratininkų takus. Portalas tv3.lt primena, kokie didžiausi kelių remontai šiemet laukia vairuotojų.

REKLAMA

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LADK) dar metų pradžioje pranešė, kad 2022-aisiais kelių projektavimo darbai bus vykdomi visus metus.

Vis dėlto rangos darbai turėtų prasidėti nuo kovo 15-osios, jei tai leis orų sąlygos.

A. Meškinio tiltas

Vienas iš šiemet planuojamų darbų – vidurinio tilto magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcija. Tiltas yra 99,03–100,47 km ruože, dar kitaip vadinamas A. Meškinio tiltu.

Sankryža ties Vieviu

Šiemet taip pat planuojama intensyviai tvarkyti transporto mazgą ties Vieviu, esantį A1 kelyje, 39,11 km. LAKD pabrėžia, kad šioje vietoje esanti skirtingų lygių sankryža, dar kitaip vadinama Paparčių viaduku, yra prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle. Taip pat bus vykdomi aplinkinių kelių rekonstravimo darbai.

REKLAMA
REKLAMA

Projektai ties Kaunu

Kaip nurodo LAKD, šiemet turėtų būti baigta dalis projektų, vykdomų ties Kaunu kelyje A1.

Bus statomas naujas tiltas per Nerį ir naujas viadukas per Jonavos gatvę (nuo 99,29 iki 100,47 km).

REKLAMA

Taip pat bus panaikintas vienas iš pavojingiausių kairinių apsisukimų valstybinės reikšmės kelių tinkle automagistralėje ties Giraite nuo 102,90 iki 107,00 km.

Bus baigti ruožo nuo Vilniaus iki Kauno rekonstravimo darbai, planuojama įdiegti inžinerinių eismo saugos priemonių visumą. Taip turėtų būti užtikrinti saugos reikalavimai, keliami tokio intensyvumo keliams. Kelias galėtų atitikti automagistralei taikomus reikalavimus, tad atlikus visus darbus A1 ruožu nuo 18,1 iki 95 km bus galima važiuoti 130 km/h vasarą ir 110 km/h žiemą.

A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pokyčiai

Šiemet turėtų prasidėti Via Baltica projekto magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dalies ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rangos darbai.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat bus baigti rengti priešprojektiniai sprendiniai kitai Via Baltica Daliai nuo Kauno iki Latvijos sienos. Tai atitinkamai yra magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožai.

Pokyčiai laukia vienintelio cementbetonio kelio

LAKD skelbia, kad šiemet turėtų prasidėti vienintelio šalyje kelio su cementbetonio danga tvarkymo darbai. Tai yra magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena.

Bus tvarkomas ruožas nuo 93,65 iki 95,6 km. Kiti keturi šio kelio ruožai nuo 21,5 iki 93,65 km bus projektuojami.

„Šis kelias – viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes“, – teigia LAKD.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėmesys tiltams, kelių remontams

Kaip nurodo LAKD, šiemet valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama skirti dėmesį tiltų ir kelių remontams bei rekonstravimui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybinės reikšmės krašto keliams, kurių kelio dangos plotis nesiekia penkių metrų.

Tų kelių, kurie ne tik neatitinka krašto kelių kategorijos, bet ir yra ypač pavojingi eismo saugos prasme – dėl riboto pločio juose sunkiau prasilenkti ir atlikti lenkimo manevrą – šalyje, šių metų duomenimis, buvo apie 198 km (47 ruožai).

Valstybinės reikšmės keliuose bus įrengiama saugaus eismo infrastruktūra. Tai yra, žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.

REKLAMA

Taip pat bus atnaujinamas ženklinimas, įgyvendinamai kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai.

Poilsiautojų košmaru virtusio tako laukia projektas

Šiemet taip pat planuojama suprojektuoti beveik 35 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Smiltynės iki Preilos. Portalo tv3.lt žurnalistai dar pernai lankėsi šiame take ir klausė, ką poilsiautojai apie jį galvoja.

Pabaigus projektavimą bus skelbiami viešieji pirkimai statybos darbams atlikti.

Šiemet planuojama skirti dėmesį pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių įrengimui. Kartu su Susisiekimo ministerija yra rengiamas Nacionalinis dviračių takų plėtros planas.

REKLAMA

Asfaltavimas

Šiais metais ir toliau planuojama asfaltuoti valstybinės reikšmės žvyrkelius, bus skelbiami nauji konkursais jų tvarkymui.

LAKD planuoja, kad per 2022-uosius bus išasfaltuota 115 km valstybinės reikšmės žvyrkelių.

Greičio kontrolė

Šiemet taip pat planuojama baigti diegti greičio kontrolės priemones. Per šiuos metus bus įrengta dar 50 vidutinio greičio kontrolės ruožų.

Pernai gruodžio duomenimis, valstybinės reikšmės keliuose veikė 70 momentinių greičio matuoklių ir 81 vidutinio greičio kontrolės ruožas.

2022-aisiais valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bus įrengiami kintamieji informacijos ženklai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai yra greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurią sudaro orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose, sudedamoji dalis.

LAKD ir savivaldybių projektams įgyvendinti – 20 mln. eurų

Kelių direkcija planuoja tęsti bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Planuojama, kad šiemet bendriems Kelių direkcijos ir savivaldybių projektams įgyvendinti bus skirta daugiau kaip 20 mln. eurų.

„Kaip atskirą bendradarbiavimo kryptį galima išskirti bendrus savivaldybių, Kelių direkcijos ir „LTG infra“ projektus, pvz.: kelyje Nr. 108  (Vievyje) bus statomas tunelis po geležinkeliu, magistraliniame kelyje A15  (Rudaminoje) bus statomas viadukas virš geležinkelio. Be to, 2022 m. Kelių direkcija, „LTG Infra“ ir RB Rail AS pasirašys susitarimą dėl Rail Baltica įgyvendinimo“, – informuoja LAKD.

REKLAMA

Kelių direkcija, vykdydama darbus, įgyvendins Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategiją iki 2035 m., kurią numatoma tvirtinti šiemet.

Šios strategijos tikslas, kaip nurodo LAKD, – suplanuota ilgalaikė valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros perspektyva atsižvelgiant į numatytą kelių finansavimo modelį ir lygį. Kelių priežiūros ir plėtros projektų įgyvendinimas priklauso nuo skiriamų šiam tikslui lėšų.

„Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai tvarkomi pagal patvirtintas metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sureitinguoti valstybinės reikšmės keliai ir jų elementai ir sudaryti tvarkytinų objektų sąrašai. Tiek metodikos, tiek eilės skelbiamos viešai Kelių direkcijos tinklapyje. Kai kurios tvarkymo eilės bus kitais metais atnaujintos, kaip numatyta jų metodikose“, – nurodo LAKD.

REKLAMA

2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, iš kurių valstybinės reikšmės keliams – 364 mln. eurų. Kelių direkcija valdo 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.

Įrengti kintamos informacijos ženklai

LAKD praneša, kad magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno jau veikia 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurios informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja leistiną greitį, praneša apie galimai atsiradusias kliūtis kelyje. Įrangą iš rangovo LAKD planuoja pilnai perimti iki šių metų kovo mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kintančios informacijos ženklų sistemas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.

„Modernios elektroninės informacijos sistemos – būtina šiuolaikinio kelio sudedamoji dalis. Šios sistemos, kai keičiasi eismo sąlygos, padeda vairuotojams pasirinkti saugų greitį, numatyti galimus eismo trikdžius, kad būtų ne tik užtikrintas saugus susisiekimas, bet ir taupomas kelionės laikas.

Tuo pačiu šis greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimas – svarbi magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstravimo pagal automagistralėms keliamus reikalavimus plano dalis“, – pabrėžia Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

REKLAMA

Kintančios informacijos ženklai veikia kaip vaizdo ekranai. Juose atvaizduoti greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, kurių vairuotojai privalo paisyti. Kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Be abejo, visais atvejais vairuotojai patys turi atsakingai vertinti eismo sąlygas bei pasirinkti saugų greitį, kuris gali būti mažesnis nei maksimaliai leistinas.

Taip pat eismo dalyviams teikiama realaus laiko informacija apie pasikeitusias važiavimo sąlygas. Sistema surenka duomenis iš skirtingų kelyje įrengtų jutiklių ir „priima sprendimą“, kokį kelio ženklą atvaizduoti ekrane.

REKLAMA

Tokiu būdu eismo dalyviai operatyviai informuojami apie tuo metu aktualias eismo sąlygas. Kelių direkcija kintančios informacijos ženklų pagalba taip pat įspės eismo dalyvius apie kelyje vykdomus darbus, eismo įvykius ar kitas kliūtis.

Be projekto kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, šiais metais taip pat įgyvendinama sutartis dėl 25 greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimo  valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, ruože nuo Kauno iki Marijampolės.

Šiuo metu Lietuvoje, kartu su minėtomis, jau įrengtos 75 greičio valdymo ir įspėjimo sistemos.

Pirmoji tokia greičio valdymo ir įspėjimo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 m. prie Jakų žiedinės sankryžos, esančios Klaipėdoje.

REKLAMA
REKLAMA

Apšvietimas bus reguliuojamas modernios sistemos pagalba

Pradėtas įgyvendinti paskutinis (trečiasis) valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo etapas, kurio metu bus įdiegtos apšvietimo valdymo ir kontrolės sistemos ir sumontuoti bei integruoti į sistemą daugiau kaip 9 tūkst.  šviestuvų valdiklių.

Apšvietimo valdymo ir kontrolės sistema yra skirta nuotoliniu būdu valdyti ir kontroliuoti valstybinės reikšmės keliuose įrengtoms apšvietimo sistemoms (atskiriems šviestuvams, jų grupėms), optimaliai reguliuoti apšvietimo lygį konkrečioje vietoje skirtingu laiku ir taip mažinti elektros energijos suvartojimo bei eksploatacijos išlaidas.

Anot R. Lipkevičiaus, įgyvendinus visą projektą bus sutaupoma iki 2,7 GWh elektros energijos, suvartojamos valstybinės reikšmės keliams apšviesti, arba 378 tūkst. eurų per metus, o įvertinus pasikeitusias elektros energijos kainas, sutaupymai būtų didesni nei 500 tūkst. eurų per metus. Investicijos šviestuvų pakeitimui turėtų atsipirkti per 4 metus nuo jų įrengimo.

Nuo 2020 m. per du etapus įgyvendintas valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimas, kurio metu senojo tipo lempos buvo pakeistos naujais LED tipo šviestuvais. Atliktas modernizavimas atneš ne tik ekonominę naudą, bet ir pasitarnaus saugesniam eismui – galimybė naujuosius šviestuvus valdyti realiu laiku leis gerokai greičiau pastebėti ir pašalinti gedimus.

REKLAMA

Įgyvendinant pirmąjį valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo etapą LED tipo šviestuvais buvo pakeisti daugiau kaip 3800 senų šviestuvų, antruoju etapu pakeisti per 4500 šviestuvų.

Iki pradėto valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo 2020 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo per 10 800 šviestuvų, iš jų tik 11,5 proc. LED tipo šviestuvai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų