Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1 mln. 807 tūkst. moterų, 229 tūkst. daugiau negu vyrų. 100 vyrų tenka 115 moterų. Miestuose moterų du kartus daugiau negu kaimuose.
Moterų gerokai daugiau negu vyrų Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Palangos, Panevėžio miestų ir Birštono savivaldybėse, kur 100 vyrų tenka apie 120 moterų, kiek mažesnis skirtumas – Alytaus, Klaipėdos, Šilalės rajonų savivaldybėse (105–110 moterų).
Moterų ir vyrų amžiaus struktūra skiriasi. Tarp moterų žymiai daugiau vyresnio amžiaus sulaukusiųjų. Lietuvoje kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras yra 60 metų ir vyresnis. Moterų 60 metų ir vyresnių 1,8 karto daugiau negu vyrų.
2006 m. pradžioje moterų vidutinis amžius buvo 40,7 metų, vyrų – 35,9 metų. Visose savivaldybėse moterų vidutinis amžius didesnis negu vyrų. Ignalinos, Anykščių, Molėtų, Zarasų ir Širvintų rajonų savivaldybėse šis skirtumas buvo didžiausias (6,0 – 7,3 metų).
Vidutinis pirmą kartą besituokiančių ir gimdančių moterų amžius 25 metai. Vidutiniškai moteris pagimdo 1,3 vaiko. Beveik kas ketvirtas kūdikis gimsta nesusituokusioms motinoms.
Didžioji dalis (60 proc.) studentų aukštosiose mokyklose – merginos. Dar didesnė jų dalis pagal šias studijų programas: verslą ir administravimą studijuojančios merginos sudaro 69 procentus, pedagogiką – 78, socialines paslaugas ir paslaugas asmenims – 80, sveikatos priežiūrą – 84 procentus. Tačiau aukštesniojo ir aukštojo gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų moterų specialisčių parengta gerokai mažiau: 1000 20–29 metų amžiaus gyventojų teko 14 šių mokslų specialisčių ir 24 specialistai vaikinai. Merginos sėkmingai studijavo visose studijų pakopose: bakalauro diplomo siekė 60 procentų, magistro kvalifikacinio laipsnio – 63, daktaro mokslo laipsnio – 58 procentai merginų. 2006 m. daugiau moterų (58 proc.) negu vyrų (42 proc.) įgijo daktaro mokslo laipsnį.
Moterų nuolat mokosi daugiau nei vyrų. 2005 m. įvairiuose kursuose, mokymuose, seminaruose savo žinias tobulino 7,6 procento 25–64 metų amžiaus moterų ir 4,9 procento vyrų.
Tarp tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, moterys sudarė 50 procentų, o tarp habilituotų daktarų jų tebuvo 15 procentų.
Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose 2006 m. tyrimo duomenimis, kompiuteriu yra kada nors naudojęsi 51 procentas 16–74 metų amžiaus moterų ir 52 procentai vyrų, internetu – 45 procentai moterų ir 47 procentai vyrų. 2006 m. pirmąjį ketvirtį internetu reguliariai (bent kartą per savaitę) naudojosi 37 procentai moterų ir 38 procentai vyrų.
Didesnė dalis kompiuterio naudotojų – vyrų, su kompiuteriu susipažino savarankiškai: 26 procentai moterų ir 37 procentai vyrų, kurie yra kada nors naudojęsi kompiuteriu, nurodė, kad jie nelankė jokių kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje ar studijų vietoje).
Trečiąjį 2006 m. ketvirtį dirbo 61,8 procento 15–64 metų amžiaus moterų. Toks rodiklis jau dabar viršija pagal Lisabonos strategiją 2010 m. numatytą pasiekti 61 procento moterų užimtumo lygį.
2006 m. moterų nedarbo lygis (bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis) sudarė 5,6, o vyrų – 5,9 procento.
2005 m. 43 procentai visų vadovų (įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų) buvo moterys. 2006 m. sausio mėn. Statistikos departamento, atlikto verslo sąlygų tyrimo rezultatai parodė, kad iš visų apklaustų verslininkų moterų vadovių dalis sudarė 26 procentus, vyrų – 74 procentus. Net 83 procentai tyrime dalyvavusių verslininkų moterų ir vyrų pagrindinę priežastį, paskatinusią pradėti savo verslą nurodė „norą būti šeimininku pačiam sau“, 76 procentai moterų ir 74 procentai vyrų – „norą išbandyti save versle“.
Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2006 m. sudarė 1431,8 lito, palyginti su 2005 m. padidėjo 16,4 procento, valstybės sektoriuje – 1509,8 lito, palyginti su 2005 m., padidėjo 17,1 procento, o privačiame sektoriuje – 1356,4 lito ir buvo 16,2 procento didesnis negu 2005 m. Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 m. šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 17,9 procento mažesnis negu vyrų. Tarnautojos moterys uždirbo 1,8 karto daugiau nei darbininkės.
Savo sveikatą moterys vertina blogiau, nors gyvena ilgiau negu vyrai. 2005 m. Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė (55 proc.) vyrų ir 40 procentų moterų savo sveikatą vertina gerai arba labai gerai. Didelė dalis (44 proc.) moterų ir trečdalis vyrų teigė, kad jų sveikata yra vidutiniška. Kas dešimtas vyras ir kas šešta moteris vertino savo sveikatą kaip blogą arba labai blogą.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005 m. užregistruota 7881 moteris ir 8243 vyrai, pirmą kartą susirgę piktybiniais navikais. Metų pabaigoje sergančiųjų piktybiniais navikais buvo 68 tūkst. (moterų – 42,1 tūkst., vyrų – 25,9 tūkst.). Moterys dažniausiai serga krūties (16,8 proc. naujų atvejų), odos (16,2 proc.), gimdos kūno (7,1 proc.), gimdos kaklelio (6,3 proc.).
Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 77 metai, vyrų – 65 metai. Moterys gyvena vidutiniškai 12 metų ilgiau negu vyrai.
