Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša, kad šiemet daugėja nukentėjusiųjų dėl po smarkių liūčių automobilius ištinkančių hidrosmūgių.
Maža to, ankstesniais metais bendrovės žalų specialistai tokius atvejus fiksuodavo tik vasaros antroje pusėje, o šiais metais dėl klimato pokyčių, hidrosmūgių sezonas išsiplėtė ir nukentėjusieji kreipiasi tiek pavasarį, tiek ir rudenį. Šį pirmadienį stipri liūtis jau apsėmė keletą automobilių sostinėje, o šiandien į Lietuvą ateinanti audra „Katia“, pasak sinoptikų, vėl atneš daug kritulių ir pavojingų vėjo gūsių, dėl kurių iškils pavojus patekti į apsemtus kelių ruožus ar ant stovinčių automobilių užkristi išverstiems medžiams.
Tokių dienų, kai dėl staiga prapliupusios itin smarkios liūties miestų gatvės staiga virsta upėmis, žemesnėse miesto vietose tyvuliuoja vieno – dviejų metrų gylio ežerėliai, o nuo kalnų ritasi bangos lyg kriokliai, šiemet šiltojo sezono metu jau pasitaikė daugiau nei kelios dešimtys. Paprastai tiek kelius prižiūrinčios tarnybos, tiek vairuotojai jau gerai žino, kurios didmiesčių gatvės taps nepravažiuojamos smarkiai lyjant, tačiau kiekviena tokia stipri liūtis atneša nenumatytų nuostolių tiems vairuotojams, kurie nusprendžia rizikuoti ir važiuodami per „ežerą“ išbandyti savo automobilio galimybes.
„Miestų gatvėse nuskendusių automobilių, kurie dar prieš keletą metų atrodė gana retas reiškinys, šiemet daugėja. Šiems „paskenduoliams“ nuostolius atlyginti gali tik draudimas ir tik tuo atveju, jei automobilis buvo apdraustas kasko draudimu. Stiprus lietus yra priskiriamas nenugalimų jėgų kategorijai, todėl bandyti išieškoti nuostolius iš valdžios, savivaldos ar kelių priežiūros institucijų – neįmanoma“, - pastaruoju metu pasigirdusius vairuotojų ketinimus po stiprių liūčių reikalauti nuostolių atlyginimo iš savivaldybių komentuoja „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.
Hidrosmūgio metu patiriamas gana nemažas nuostolis – vidutiniškai, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vienam automobiliui padaryta žala siekia 5500 litų. „Automobiliui įvažiavus į gilią balą, vanduo apsemia variklį ir visiškai sugadina jį. Dažniausiai tokiais atvejais reikia keisti ir sugadintą automobilio elektronikos įrangą, kompiuterinius valdymo mechanizmus, bei visą variklį. Jei paskendo apynaujis automobilis, žala gali siekti 10–20 tūkstančių litų“, - sako G. Matiukas.
Automobilių, nukentėjusių nuo vandens atakos, skaičių reikia dauginti maždaug 4 kartus, nes draudikai atlygina nuostolius tik apsidraudusiems, o statistikos duomenimis, Lietuvoje kasko draudimu yra apdrausta tik ketvirtadalis visų automobilių.
Draudikai pataria gyventojams, pradėjus smarkiai lyti ir gatvėse susidarius nežinomo gylio baloms bei besikaupiant vandeniui, įmanomai pakeisti savo važiavimo maršrutą ir taip išvengti hidrosmūgio.
Pastaraisiais metais gamtos sukeltos stichijos, tokios kaip audros, liūtys, krušos atneša vis daugiau nuostolių gyventojų turtui. 2010 m. „Lietuvos draudimas“ suskaičiavo, kad nuostolis gyventojams, nukentėjusiems nuo gamtos stichijų, išaugo net 5 kartus, jiems išmokėta 7 mln. litų, daugiausia – dėl audros, liūčių, potvynių. Šiemet nuo metų pradžios gamtos išdaigos vien „Lietuvos draudimo“ klientams atsiėjo 5,5 mln. litų.
