Vidaus reikalų ministerija per dvi savaites turi parengti pasiūlymus, kurios apskričių priežiūros funkcijos galėtų būti perduotos savivaldybėms ar kitoms valstybės institucijoms, o kurios - panaikintos.
Tai nuspręsta penktadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl apskričių reformos.
Finansų ministerija įpareigota parengti informaciją, kaip pasikeitus apskričių teritorinei struktūrai, būtų panaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Premjeras Andrius Kubilius po susitikimo BNS sakė, kad kol kas planuojama apsibrėžti „aiškią politinę perspektyvą“, o tik paskui vyks diskusijos su savivaldybių asociacija ir apskričių viršininkais, kaip įgyvendinti pagrindinius reformos tikslus, kaip mažinti socialinius, ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje.
„Norint diskutuoti reikia turėti aiškų planą“, - pabrėžė A.Kubilius.
Jo teigimu, praėjusių metų pabaigoje paskirti nauji apskričių viršininkai žinojo, kad pagrindinė jų funkcija - apskričių likvidavimas.
„Apskričių viršininkai, kai juos skyrėme, jie labai aiškiai žinojo, kad juos sąlyginai vadiname apskričių likvidatoriais, tai jie žinojo, koks pagrindinis politinis darbas jų laukia“, - tikino premjeras.
Pasak Vyriausybės, pertvarka leistų sumažinti valstybės valdymo išlaidas ir biurokratizmą. Apskričių reforma bus vykdoma kelerius metus. Pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Lietuvoje yra 10 apskričių. Pasak Vyriausybės, po apskričių reformos turėtų likti 2 - 4 regionai.
Dar prieš suformuodami Vyriausybę A.Kubilius ir kiti koaliciją sudarančių partijų atstovai svarstė, kad Lietuvoje galėtų būti keturi regionai: Aukštaitija ir Dzūkija taptų vienu regionu, Kaunas ir Suvalkija - kitu, o Šiauliai, Žemaitija, Klaipėda ir Tauragė - trečiu. Svarstyta, kad dar vienas regionas galėtų būti Vilnius.
Šie regionai kiekvienas atskirai galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.
