Diskriminaciją dėl tautybės darbo rinkoje arba švietimo bei profesinio rengimo srityje teigia patyrę 20,3 proc. Lietuvoje gyvenančių ne lietuvių.
Tai rodo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento užsakymu atliktas tyrimas ,,Vyrų ir moterų, priklausančių tautinėms mažumoms, padėtis darbo rinkoje“.
Jo duomenimis, diskriminaciją dėl tautybės darbo rinkoje arba mokymo įstaigose tvirtina patyrę 23,1 proc. rusų, 19,7 proc. lenkų ir 29,5 proc. kitų tautybių atstovų.
„Rusai, lenkai ir kitų tautybių atstovai diskriminaciją dažniausiai patyrė įsidarbindami arba siekdami karjeros darbe“, - teigiama Tautinių mažumų ir išeivijos departamento skelbiamoje tyrimo medžiagoje.
Apklausos dalyviai tvirtino, kad darbo rinkoje jiems dažniausiai kyla problemų dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo (42 proc.), neigiamo darbdavių požiūrio dėl tautybės (10,8 proc.), diskriminacijos dėl tautybės apraiškų darbo rinkoje apskritai (8,5 proc.), dėl kvalifikacijos patvirtinančių dokumentų nepripažinimo Lietuvoje (6,8 proc.).
Tyrimą apie tautinių mažumų padėtį darbo rinkoje atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas.
2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais buvo apklausti 622 Vilniaus miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių tautinių mažumų atstovai.
Šios vietovės pasirinktos, nes jose tautinių mažumų atstovai gyvena gausiau nei kituose, be to, šios teritorijos išsiskiria pagal gyventojų tautinę įvairovę.
2001 metais atlikto surašymo duomenimis, 6,74 proc. visų Lietuvos gyventojų sudarė lenkai, 6,31 proc. - rusai, 1,23 proc. - baltarusiai. Kitos tautybės sudaro po mažiau nei vieną procentą visų gyventojų.
