Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Ar po paskutinių įvykių – Donaldo Trumpo pokalbių su Volodymyru Zelenskiu ir Vladimiru Putinu, taip pat galimybės, kad Zelenskis ir Putinas po daugelio metų pagaliau pasikalbės telefonu – galima tikėtis, kad taika yra netoli, ar tai tik optimistinis vaizdas?
A. Valionis: Deja, nepriklausau tai optimistų grupei. Norėčiau, bet nepriklausau, nes kol kas nematau rimtų prielaidų, jog Vladimirui Putinui diplomatija taptų naudingesnė negu karas. Jo tikslas buvo ir vėlgi pamatėme eilinį raundą, kuomet manipuliuojama prezidentu Donaldu Trumpu, lyg būtų pasiūlytos kažkokios derybos, lyg sutarties punktai, o po to staiga pasakoma – nebūtinai Vladimiro Putino lūpomis, o Sergejaus Lavrovo lūpomis – jog tai yra blogas planas. Grįžtama prie pirmapradžių priežasčių: denacifikacijos, demilitarizacijos ir vėl manipuliacijų.
Netgi pasinaudojama tuo, kad ukrainiečiai neva puolė Vladimiro Putino rezidenciją, ką žvalgybos labai greitai demaskavo. Šiuo atveju ukrainiečiams yra naudingas variantas, kuomet „New York Post“, Donaldo Trumpo plačiai skaitomas dienraštis, atvėrė akis Donaldo Trumpo aplinkai redakciniame straipsnyje, pasakydamas, jog Vladimiras Putinas vėl spjovė Amerikai į veidą. Taip tas ratas sukasi, bet kol Rusijos ekonomika, kad ir smaugiama sankcijų, kad ir mažėjant energijos nešėjų eksportui, didėjant mokesčiams ar bankrutuojant firmoms, visgi laikosi.
Atsakant į jūsų antrąją klausimo dalį, galima iš dalies atsakyti optimistiškai: galbūt jau po vasaros sezono, rudeniop, prasidės kažkokie rimtesni apmąstymai Rusijoje, nes atrodo, kad biudžeto deficitas jau pradeda darytis pavojingas Rusijos ekonomikai.
Diktatoriai, autoritarai veikiausiai vertina ilgalaikes pasekmes ekonomikai. Jie supranta, kad gali būti tas pats krachas, ką jau labai seniai brėžia Rusijai ypač Europos apžvalgininkai. Tad kyla klausimas: ar jie to nesupranta, ar vis tiek galvoja, kad naudingas Rusijai tas karas bus?
A. Valionis: Rusijai karas nei buvo naudingas, nei bus naudingas – jis naudingas Vladimirui Putinui ir jis galvoja, kad jis naudingas jo artimiausiems žmonėms. Jis 2012–2013 metais yra sakęs, ką apie jį parašys vadovėliai, ir po 2014 metų jis vėl sakė, kad dabar jau vadovėliai turės ką apie Vladimirą Putiną parašyti.
Pirmuoju atveju jam buvo pasakyta, kad apie jo valdymą bus parašytos gal dvi eilutės istorijos vadovėlyje. Matyt, jam tai svarbu, jam tai malonu, ir jis visai nesirūpina, kad visuomenė kenčia. Rusijos visuomenė yra visiškai autocenzūruota, suvaldyta ir blogiausiu atveju girdimi skundai – tai sena tema: geras caras, blogi bajorai. Blogi valdininkai neremontuoja kelių, namų ar vamzdynų, kaip dabar girdime apie sprogusius vamzdynus, kai žmonės be elektros, šilumos ir karšto vandens sutiko Naujuosius metus, bet tai Vladimirui Putinui yra antraeiliai dalykai.
Jis galėtų vieną dieną nustoti kariauti ir tas lėšas nukreipti savo žmonių gerovei gerinti, tuomet jis galėtų pasiekti iš tikrųjų žymiai daugiau ir būtų populiarus. Jis, kaip ir visi kiti buvę Rusijos valdovai, mato vieną perspektyvą – imperijos atstatymą, o jei negali, tai bent tų kaimyninių valstybių, buvusių imperijos dalių, ekonomiką ir politiką laikyti užkabintas ir kontroliuojamas, kiek tik įmanoma.
Jis kol kas nemato karo pabaigos galimybių, bet vis labiau į tai veliasi. Aš tikiuosi, kaip ir pradėjau, kad metų pabaigoje, rudeniop, po dar šio karinio sezono situacija keisis. Karas vyks, nes Europos Sąjunga suteikė 90 mlrd. eurų beprocentinį kreditą Ukrainai, tad Ukraina finansinių problemų tikrai neturės. Rekrutacijos ir demografinių problemų – taip, tai smaugia abi puses, bet manau, kad Europos palaikoma Ukraina tikrai išlaikys tą tempą.
Jūsų pasakymas apie tai, kad visuomenė neleis Volodymyrui Zelenskiui atiduoti kažkokių teritorijų – tai ne tik visuomenė. Visuomenė savo nuomonę vienareikšmiškai pasakė, ką rodo apklausų duomenys, tačiau ir Konstitucija neleidžia, ir tarptautinė teisė neleidžia. Galų gale Amerikos vidaus teisė Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos metais, 2017-aisiais, po Krymo aneksijos, dar iki aktyvios karo fazės pradžios, Kongrese priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama kaip nors pripažinti Rusijos aneksuotas Ukrainos teritorijas – tiek Krymą, tiek tas Donecko ir Luhansko dalis, kurios buvo aneksuotos ir okupuotos.
Tad kai prie stalo sės ne tik Kushneris su Trumpu, o sės Valstybės departamento teisininkai ir derybininkai iš vienos pusės bei ukrainiečiai iš kitos pusės, labai daug dalykų gali pasikeisti. Juolab, kad tas Vladimiro Putino Donaldo Trumpo erzinimas, kurį minėjau, ir kurį demaskavo Amerikos žvalgyba bei išspausdino „New York Post“, turėtų atverti akis bent jau Donaldo Trumpo aplinkai ir sudaryti galimybes kasdien jam priminti, kad Vladimiras Putinas iš jo tyčiojasi.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
