Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Marius Dubnikovas, ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
Kaip apskritai vertinti tai, kas įvyko – ar reikėtų nerimauti, ar džiaugtis dėl to, kaip Trumpas sprendžia klausimus?
M. Dubnikovas: Praėjusių metų pabaigoje teko diskutuoti, kad pagal tai, kaip telkiamos pajėgos, yra galimas konfliktas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Venesuelos. Turbūt dauguma žmonių galvojo apie išsilaipinimą sausumoje ir pilno masto invaziją arba bent jau puolimus iš oro, tačiau niekas nesitikėjo tokio scenarijaus, kad „skalpeliu“ bus išpjautas pats diktatorius iš šalies – būtent tai ir įvyko. Ko gero, tai nustebino visus ir privertė šiandien diskutuoti keliais aspektais.
Vienas aspektas yra tas, kad kadangi diktatorių mažai kas mėgsta, visi iš vienos pusės galbūt ir džiaugiasi. Iš kitos pusės tenka diskutuoti apie tai, kiek tai yra legalu ir gražu, vertinant pagal tai, kad kitos šalies vadovas buvo tiesiog ištrauktas iš lovos ir nuvežtas į teismą. Dabar jis bus rodomas už grotų kaip koks nors žvėris ar eksponatas – diktatorius padėtas po stiklu.
Ekonominė pusė yra labai įdomi, nes Venesuela yra didžiausius naftos resursus turinti valstybė, kurių ji praktiškai nenaudoja – net 17 proc. visų pasaulio naftos rezervų yra Venesueloje, tačiau dėl to, kad diktatorius nuvarė šalį į visišką skurdą ir badą, jie pakliuvo į tokią situaciją, kurioje net neturėjo pinigų užsisakyti savo valiutos spausdinimo, nes neturėjo iš ko už tai sumokėti.
Naftos jie praktiškai neišgauna – išgaunama mažiau nei 1 mln. barelių per dieną, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. pasaulio naftos tiekimo, be to, didžioji šio tiekimo dalis keliaudavo į Kubą. Šį rytą jau matome reakciją: naftos kaina pinga, kitaip tariant, tai, ką Venesuela tiekia dabar, yra visiškai nesvarbu, tačiau svarbu tai, kas gali nutikti ateityje, jei bus pradėti nauji gręžimai ir atsiras naujos gavybos linijos.
Venesuela gali tapti labai rimta žaidėja naftos pasaulyje. Tai piešia bendrą paveikslą, rodantį, kad pasaulis iš tiesų gali gyventi be rusiškos naftos ir visiškai išstumti Rusiją iš rinkos. Tai jau vyko praėjusiais metais, kai Saudo Arabija ir Jungtinės Amerikos Valstijos užiminėjo Rusijos rinkos dalį.
Rusiška nafta dėl sankcijų nukrito į rekordinę žemumą – dar gruodžio mėnesį kaina buvo pasiekusi 33 dolerius už barelį, kai normali „Brent“ rūšies nafta kainuoja apie 60 dolerių. Čia, man atrodo, pamažu dėliojasi didysis paveikslas: visas chaosas, kurį matėme praėjusiais metais – sankcijos, jų buvimas ar nebuvimas, Trumpo apsisprendimai ar neapsisprendimai – viskas vyksta pagal didelį planą, kurio mes tikriausiai nematėme, o ateityje galbūt tik istorijos vadovėliuose perskaitysime, koks tai buvo planas. Tai nuteikia šiek tiek optimistiškai, nes to chaoso galbūt yra mažiau, nei mes matome žiniasklaidoje.
Nors naftos kainos kritimas po šio sprendimo nuteikia optimistiškai ir Rusijai gali būti skausmingas, didžiausia rizika kyla dėl pasirinkto metodo – galimo tarptautinės teisės ir JT Chartijos nepaisymo, kuris gali sukurti pavojingą precedentą kitiems diktatoriams, jog turint jėgą su silpnesniais galima elgtis kaip nori?
M. Dubnikovas: Taip, tų rizikų yra įvairių. Per savaitgalį teko skaityti daug nuomonių, ypač teisininkų, kurie būtent tai ir pabrėžia. Tai tarsi legitimizuoja sprendimą, kuris gali būti pritaikytas nebūtinai mūsų moralę palaikančioms valstybėms. Lygiai taip pat ir Rusija galbūt gali sakyti, kad ir mes taip elgiamės, o Kinija savo erdvėje galėtų pradėti plėsti savo įtaką.
Teko skaityti nuomonių, kad tai apskritai yra pasaulio pasidalijimas: vakarų žemėlapis priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms, o kiti daro ką nori – rizikų, be abejo, yra. Bet kuriuo atveju, kalbant grynai iš ekonominės pusės, finansų rinkos visa tai įvertino teigiamai. Nafta pinga, o akcijų kainos, kiek matau anksti ryte, ateities sandoriuose po truputį juda į viršų – tai taip pat įvertinta teigiamai.
Matosi, kad finansų sektorius sako: „Mes matome daugiau naudos nei rizikos“. Rizikos egzistuoja, bet jos nėra tokios didelės kaip nauda, kuri atsirado pašalinus diktatorių, kas vertinama kaip rizikos sumažėjimas pasaulyje. Būtent tas rizikos sumažėjimas ir daro finansinius pokyčius, kuriuos matome šiandien, o vėliau bus matyti reakcija kitur, nes pasaulis bunda po truputį: prasidėjo nuo Azijos, kur pokyčiai teigiami, vėliau ateis į Europą, o tada ir į Jungtines Valstijas, kur diktatorius bus parodytas už grotų.
JAV indeksai taip pat rodo augimą maždaug trečdaliu procentinio punkto – kaip minėjau, nafta pinga. Dar vakar prieš mūsų pokalbį sakiau, kad yra tam tikra loterija, kaip šį rytą bus sureaguota ir kaip tai bus įvertinta, bet džiugu matyti šiuos poslinkius. Tai reiškia, kad didieji analitikos namai per savaitgalį perskaičiavo savo prognozes ir grafikus, o šis poslinkis rodo, kad rizikos dabar yra mažesnės nei buvo penktadienį.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuoj ir Lietuvos chalturistai prie komunisto gynybos prisijungs.
