Pernykščio pavasarinio potvynio išgąsdinti pakaunės gyventojai, tik rudenį gavę valstybės kompensacijas, vėl nepasitikėdami žvelgia į Neries upę ir baiminasi atslenkant naujojo tvano. Tuo tarpu potvynių pripratinti šilutiškiai į gamtos stichijos išdaigas reaguoja ramiau.
Prie Neries upės Radikių kaime įsikūrusios sodininkų bendrijos pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis pavasarį patyrė 20–30 tūkst. litų nuostolį. Nors V.Sūnilaičio namas stovi ant Neries šlaito aukštėliau, vanduo užpylė pastato rūsį, kur šeimininkas buvo susinešęs atliekamus, bet jam reikalingus daiktus.
„Gavau 4,7 tūkst. litų kompensacijos, bet tai vis vien ne vienas litas, pinigai, – patikino V.Sūnilaitis. – Gal man atrodo, kad patyriau daugiau nuostolių, gal kiti dar daugiau nuostolių patyrė, bet kiek gavome – tiek. Sode kompensacijas visiems maždaug po lygiai padalino. Ačiū Dievui, nes po lygiai nepadalinus žmonės būtų susipykę„.
Kauno rajono savivaldybė lapkričio pradžioje škvalo ir potvynio nuostoliams kompensuoti gavo iš Vyriausybės rezervo pusę milijono litų. Kompensacijos išdalytos 81 gyventojui, nukentėjusiam nuo potvynio, ir 37 gyventojams, kurių turtą nusiaubė škvalas. 65,7 tūkst. litų taip pat pervesta dešimčiai įmonių, padėjusių likviduoti potvynio bei škvalo padarinius.
Net Vokietija ginasi tik smėlio maišiukais
Pinigų nėra per daug, nes vien potvynis pridarė 2 mln. litų nuostolių. „Bet Vyriausybė neturi tiek pinigų, – tarsi pateisina V.Sūnilaitis, – Ačiū Dievui, vis šiek tiek parėmė. Tačiau, užuot rėmusi, verčiau apsaugotų savo piliečius, kad tokios nelaimės nepasikartotų. Bet ne. Atkišome, davėme šiek tiek – ir atsikabinkite. Čia, kur gyvename, prie Neries, turbūt visus ima ta baimė, kad šį pavasarį potvynis vėl pasikartos. Jei būčiau Vyriausybė ir turėčiau bent vieną milijoną litų, galvočiau, kaip juos investuoti, kad žmonės nuo potvynio nenukentėtų. Jei pinigų nėra dabar, gal bus ateityje. Kol kas tegul valstybės įstaigos rengia projektus, kaip patvinusį upės vandenį sustabdyti. Galbūt šiam pavasariui dar nespėtume pasirengti, bet nors kitiems pavasariams. O jei tokie projektai išvis nerengiami, tai... atsiprašau! Nors kai matau, kas šiuo metu dedasi Vokietijoje, kokie ten potvyniai, jau nieko nesuprantu. Šitokia tos Vokietijos ekonomika, toks išsivystymas, o su potvyniu kovoja primityviais maišiukais. Smėlio prigrūstais. Nežinau, kaip paaiškinti šitą dalyką“.
Gal nukasti Neries upės salą?
Viena idėjų, kaip gelbėtis nuo būsimų potvynių, – nukasti Neryje, ties Radikių kaimu, esančią salą. Anot radikiečių, ši kasmet auganti sala yra suneštinė ir upei visai nereikalinga. Esą salą pašalinus liktų švari upės vaga. Upe galėtų plaukioti burinės jachtos. Net būtų galima iš Jonavos miesto plukdyti į Klaipėdą krovinius. Iš pradžių Nerimi, paskui Nemunu.
Radikiečiai siūlė bent saloje augančius medžius, krūmynus iškirsti, išpjauti, kad per ledonešį už medžių neužstrigtų lytys ir nesudarytų sangrūdų. Neužtvenktų kylančio vandens, kad jis veržtųsi į pakrantes ir gyventojų namus.
„Melioratoriai sovietiniais laikais šitokius griovius iškasė, šitiek žemių numelioravo, o dabar šitokios mažos salelės žvyro nukasti negali! Kinai žvirblius savo šalyje išgaudė, o mes, lietuviai, mažos salelės negalime nukasti. Niekas nenori dirbti, – stebėjosi Radikių sodų bendrijos pirmininkas. – Žvyrą galėtų panaudoti keliams tiesti. Ji auga ta sala! Po potvynio visokie krūmai, žolės, visas upės atneštas šlamštas nusėda toje saloje. Rūpinkimės. Jei buvo vienas potvynis, kada nors bus ir antras, ir trečias„.
Senieji radikiečiai prisimena tik du Neries potvynius. Pirmasis užtvindė kai kuriuos namelius 1983 metais, kai sodų bendrija tik kūrėsi. Bet, kaip kalbama, tuometiniai sodų „šulai“ iškart pasirinko sklypus aukščiausiose vietose ir tik žiūrėjo, kaip paprastų žmonių sklypai skęsta.
Būsimų potvynių baimė jau privertė kai kuriuos radikiečius pardavinėti savo namus. Tačiau gerų kainų niekas nesiūlo, o pusvelčiui atiduoti taip pat nesinori. Taip ir lieka žmonės. Laukti, kas bus.
Šilutę saugo 250 km pylimų
Patys žmonės, nesuderinę su valdžia, savavaliauti ir salą nukasti ar pylimus statyti nelinkę. Mat prisimena Nemuno upės deltos istoriją. XIX amžiaus viduryje, neapsikentęs, kad Nemuno delta kiekvieną pavasarį patvinsta, iniciatyvos ėmėsi prie upės gyvenantis vokietis, pavarde Ankeris. Surinko iš gyventojų markes ir be jokio projekto supylė pylimą. Nors pylimas potvynių vandenis pristabdė, tačiau iniciatyvusis Ankeris atsidūrė teisme. Buvo apkaltintas, kad pylimas supiltas be kaizerinės valdžios palaiminto projekto.
Nors ir kiek nuo to laiko pilta suderinus ar nesuderinus projektus visokių pylimų, nors Šilutės rajoną ir patį Šilutės miestą nuo potvynių dabar saugo daugiau nei 250 km pylimų, prie Nemuno ir Minijos atsidūrę kaimai kasmet vis vien potvyniuose skęsta. Mat Šilutės rajonas yra žemumoje, o Nemunas ir Minija, tekantys žemumoje, kiekvieną kovo mėnesį užlieja šešių rajono seniūnijų teritorijas. Potvynio zonoje atsiduria 38 kaimai, turintys per 260 sodybų ir per 1000 gyventojų.
Šilutės rajono savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Rančeliauskas sakė, kad, skirtingai nei pakaunė, rusniškiai, šilutiškiai prie potvynių pripratę.
„Potvynis šiemet bus, o kada – žino tik Aukščiausiasis, – neabejoja R.Rančeliauskas. – Per dešimt pastarųjų metų vanduo patvindavo ir sausį, ir vasarį, o kovą – visada. Šiais metais jaučiame, kad potvynio sulauksime sausį. Sniego labai daug. Prisnigo net 78 cm. Jei bus staigus atšilimas, bus labai didelis potvynis. Jei lėtas atšilimas – mažesnis. Vanduo upėse labai pradėjo kilti. Panemunėje Nemunas per parą pakilo 15 cm ir šiuo metu vandens lygis siekia 393 cm. Kai pasieks 510 cm, kils potvynis, bet dar yra šiek tiek rezervo. Ties Rusne vanduo pakilo 270 cm, bet iki patvinimo dar liko 255 cm. Minijoje vanduo taip pat kyla. Dabartinis upės lygis 565 cm, stichinė riba būtų 855 cm. Bet čia, kur mes esame, žmonės nuo seno gyveno, patys intensyviai ruošiasi potvyniams. O kur jie išsikels? Gal ir būtų pigiau iškeldinti, nei kasmet gelbėti, bet žmonės čia gyvena paveldėtose žemėse. Ūkininkauja. Gyvulių laiko. Kas norės keltis į daugiabučius? Sutinku, kad nuo drėgmės gal ir dažniau serga, bet savo gimtųjų vietų palikti nenori. Čia per amžius jų protėviai gyveno„.
O potvynis Šilutės rajone aiškiai artėja. Pievose jau telkšo vandens ežeriukai. Ledas Nemune suplonėjęs iki 12 cm, o 5 km kelio Šilutė–Rusnė ruožas, nuo lapkričio užšalęs ir kasmet užliejamas, irgi jau laukia, kol vėl jį vandens stichija užpils.
Nuostoliai didžiuliai
Vien šiuo kelio ruožu keliant automobilius per dieną tenka išleisti 6000 litų. Mat per dieną perkeliama po 800 automobilių. Mašinas į sausą vietą kelia 5 tam pritaikytos transporto priemonės. Vienos nuomos kaina – 1200 litų per dieną. Tad per 21 potvynio dieną išleidžiama 126 tūkst. litų. Taip buvo pernai. Tačiau ne visi potvyniai tęsiasi tik 21 dieną. Būna ir ilgesnių periodų.
Anot R.Rančeliausko, perkelti automobilius – tik vienas darbas. Didelius pinigus kainuoja ir žmonių plukdymas. Į ligoninę, parduotuvę, mokyklą. O kur dar gyvulių ar gyventojų gelbėjimas, kai vanduo pasiekia sodybų bei tvartų stogus? Tačiau gelbėtojų nepritrūks. Padės ir kariškiai.
„Problemą galėtų išspręsti kelio estakada, – sako R.Rančeliauskas. – O ji žodžiais statoma nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios. Galimybių studija parengta, projektiniai darbai atlikti, o reikalai stovi. Vis žada ir žada. Pamatytumėte, kokios automobilių eilės susidaro Šilutės–Rusnės užpilamame kelio ruože. Žmonės 2–3 valandas eilėje stovi. Pasiklausytumėte, ką jie kalba“.
Monika MISIŪNIENĖ, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausioji hidrologė
Žiemai Lietuvoje, ypač Žemaitijoje, įtakos turėjo pasaulyje vykstantys ekstremalūs pokyčiai. Pavyzdžiui, Minija labai greitai reaguoja į liūtis. Šiluma per kiekvieną ciklono ir anticiklono susidūrimą pradeda kitaip judėti. Kai ciklonas užsiblokuoja, sustoja vienoje vietoje, visa Europos “virtuvė„ tampa vandeninė. Todėl Europoje prasideda potvyniai. Kaip, pavyzdžiui, dabar Vokietijoje. O Lietuvoje dar niekas neaišku, kaip bus su tuo atodrėkiu. Gal sniegas lėtai tirps, o gal virš Lietuvos užsiblokuos labai didelis Atlanto ciklonas. Jei laikysis vienoje vietoje, tai ir vandenėlį pradės lieti. Atsimenate, kai 2005 metais virš Lietuvos buvo sustojęs ciklonas, patvino Merkio ir Ūlos upės, nors paprastai jose nebūna didelių potvynių. Klaipėdoje Danės upė pakilo. Be to, dar atsiranda žmonių, statančių namus netinkamose vietose. Nori gyventi ant upės kranto. Su upėmis juokauti negalima.
