Pavasarinio vėjo gūsiuose – sprogstanti teršalų bomba Prognozuojama, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis ir toliau didės

Nors pavasario saulė vilioja pasivaikščioti gryname ore, sveikatos specialistai perspėja, kad toks pasivaikščiojimas nebūtinai bus naudingas sveikatai – veikiau atvirkščiai, ir  pataria daugiau būti namuose, mat miestų gatvėse vis dar pūpso neišvežtas per žiemą barstytas smėlis su druska, o šildant saulei ir pučiant vėjui visa tai kyla į orą.

Ypač didelis užterštumas yra intensyvaus eismo gatvių prieigose, būtent čia specialistai užfiksuoja didžiausią kietųjų dalelių kiekį ore. Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių. Specialistų teigimu, oro užterštumas mažės, kai sužaliuos žolė ir medžiai.

Vilniuje oras užterštas mažiausiai

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė kalbėdama apie Lietuvos didžiųjų miestų oro užterštumą, sakė: „Jau keletą dienų stebime oro užterštumo padidėjimą. Tiesa, didžiausiais jis yra ne sostinėje, o Kaune, Kėdainiuose, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Apskritai pastebimos užterštumo didėjimo tendencijos, nes šiuo metu yra sausa, o gatvės dar neišvalytos, tad kietųjų dalelių koncentracija ore didėja.“

REKLAMA

Paklausta, kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad didžiausiame šalies mieste Vilniuje oro užterštumas yra mažesnis nei kituose, pašnekovė sakė: „Taip gali būti dėl kokybiškesnių kelių, geresnio gatvių valymo. Negali būti vieno faktoriaus, dažniausiai oro kokybei įtakos turi visa jų visuma.“

Daugiausia taršos – balandį ir gegužę

Pasak V. Bimbaitės, ilgamečiai stebėjimai rodo, kad oro užterštumas pavasarį priklauso nuo orų ir kasmet kietųjų dalelių koncentracijos ore padidėjimas gali būti pastebimas skirtingu laiku: „Dažniausiai pats didžiausias užterštumas užfiksuojamas balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje.“

Anot specialistės, didmiesčių gyventojams koją pakišo ir ilgiau nei įprastai trukęs šildymo sezonas, mat net šaltuoju metų laiku užfiksuota kietųjų dalelių pagausėjimas ore. Paklausta, ar užterštumo rodikliai kils ir toliau, pašnekovė atsakė teigiamai: „Spėjame, kad užterštumas didės, nes ir meterologai kol kas nežada lietaus. Kol gatvės nebus tinkamai išvalytos, kietųjų dalelių koncentracija miestų ore didės.“

Kvėpuojame gatvių druska?

Paklausta, ar tiesa, kad besidžiaugdami pirmos pavasario saulės spinduliais kartu kvėpuojame ir po žiemos gatvse likusia druska, kuria buvo barstomi keliai siekiant pagerinti eismo sąlygas, V. Bimbaitė sakė: „Tai ne tik druska, bet ir kitos medžiagos. Kietųjų dalelių cheminė sudėtis yra labai sudėtinga ir įvairi. Kadangi keliai barstomi druska ir žvyru, gatvėms džiūstant ir esant transporto priemonių eismui, visa tai kyla į orą.“

Specialistės teigimu, reikėtų vengti pasivaikščiojimų prie intensyvių gatvių, o miegamuosiuose rajonuose ir parkuose kol kas oro kokybė yra ganai gera.

Kietosios dalelės su oru patenka į kvėpavimo takus

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis lemia sergamumą kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Smarkiai padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, gali kilti ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas. Sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikata (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai). Be to, kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

REKLAMA

Namus vėdinti reikia atsargiai

Medikai įspėja, kad vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų