Patvirtinti naują studijų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai, kurie leis įgyvendinti neseniai priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009 metų, studijoms finansuoti tvarkos aprašą; nutarimą "Dėl 2009 metų finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis".
Naujoji studijų finansavimo tvarka leis įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, laiduojančias efektyvesnį studijų finansavimą ir studijų kokybės augimą. Finansuojant pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, bus įgyvendintas studijų krepšelio principas. Planuojama, kad vienai studijų vietai tenkanti valstybės biudžeto lėšų suma universitetuose išaugs daugiau nei dvigubai, nes aukštųjų mokyklų nustatytos studijų kainos nuo 2009 m. priimamiems studentams bus dengiamos visiškai, neviršijant Vyriausybės nustatytų norminių studijų kainų. Šiuo metu padengiama tik apie 47 proc. apskaičiuotųjų studijų išlaidų.
Vienas iš svarbių projektuojamos naujos studijų finansavimo sistemos elementų - norminės studijų kainos, arba maksimalus "studijų krepšelis". Jis parodo didžiausią lėšų sumą, kurią valstybė per metus ketina skirti vieno studento studijoms. Be to, tai yra svarbi gairė aukštosioms mokykloms, kurios apsisprendžia dėl studijų kainų dydžio stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Į normines studijų kainas įskaičiuojamos išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui, studentams skatinti, prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Ši kaina nustatoma savarankiškai, nepriklausomai nuo maksimalaus studijų krepšelio nustatymo tvarkos. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama tik pastaroji. Valstybės finansuojamiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams šiais atvejais jokių papildomų mokesčių už mokslą mokėti nereikia.
Atsižvelgiant į dėstytojų kvalifikacinės sudėties reikalavimus, dėstytojų ir studentų skaičiaus santykius, su studijomis susijusių prekių ir paslaugų išlaidas, universitetinių ir koleginių studijų norminės kainos nustatomos atskirai. Universitetinių ir koleginių studijų programos pagal brangumą suskirstytos į 7 grupes.
2009 m. valstybės biudžete studijų krepšeliui finansuoti numatyta iš viso 70,4 mln. litų, iš jų universitetams - 51 mln. litų, kolegijoms - 19,4 mln. litų. Į šią sumą įskaitytos lėšos pirmosios pakopos (bakalauro), vientisųjų ir antrosios pakopos (magistro) studijų pirmakursių studijų kainai padengti, socialinėms stipendijoms bei administravimo ir ūkio išlaidoms. Atsižvelgiant į priėmimo rezultatus visa ši lėšų suma rugsėjį bus paskirstyta aukštosioms mokykloms.
Minėtų lėšų dalis, skirta pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų, įstojusių į aukštąsias mokyklas 2009 m., studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose padengti, Vyriausybės nutarimu yra paskirstyta pagal studijų sritis ir atiteks aukštosioms mokykloms pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų sričiai. Pagal studijų sritis paskirstyta iš viso 40,5 mln. litų, iš jų universitetinėms studijoms - 25,7 mln. litų, koleginėms studijoms - 14,8 mln. litų. Studijų sričių yra šešios: humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų, menų.
Planuojama, kad šiomis lėšomis bus finansuojama 21 tūkst. studijų vietų, iš jų 11 tūkst. - universitetuose ir 10 tūkst. - kolegijose.
