Vyriausybė patvirtino naujas Krekenavos regioninio parko ir jo zonų ribas. Šio 1992 m. įsteigto parko ribos ne visada optimaliai atitiko žemėvaldos ir žemėnaudos ribas, nesudarė tinkamų prielaidų gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti, didėjantiems rekreacinių paslaugų poreikiams užtikrinti.
Taikomieji jo tyrimai rodo, kad į šią saugomą teritoriją reikia įtraukti gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingus teritorinius kompleksus bei objektus, o mažiau vertingus iš jų pašalinti. Naujos ribos leis geriau organizuoti parko lankymą, kad kuo mažiau būtų žalojama gamta, patenkinti rekreacinius visuomenės poreikius.
Pagal naująjį Krekenavos regioninio parko ribų planą jo plotas sumažėja nuo 11749 ha iki 11589,7 ha. Iš jo išbrauktos vertybių gausa nepasižyminčios teritorijos. Tai Upytės gyvenvietė, išskyrus šiaurės vakarinę jos dalį, taip pat agrarinės teritorijos, įsiterpusios tarp Lokaušos ir Nevėžio upės slėnių bei į rytus nuo Upytės piliakalnio, Krekenavos gyvenvietės šiaurinė ir vakarinė dalis, Linų muziejus Upytėje, parko šiauriniai pakraščiai ir kt.
Siekiant išsaugoti gamtos, kultūros ar istorijos paveldo požiūriu svarbias vietoves bei objektus parkui priskirta ypač vertinga 1,5 km ilgio Nevėžio vidurupio slėnio atkarpa ties Surviliškiu, pusės kilometro ilgio Josvainio upelio slėnio atkarpa (Orelių kaimo senosioms kapinėms ir vertingoms natūralių pievų buveinėms išsaugoti), Pašilių miško dalys (pelkės fragmentams išsaugoti), apie 400 metrų ilgio Upytės slėnio atkarpa (natūralių pievų buveinėms išsaugoti), Garšvių kaimo centrinė dalis su senosiomis kapinėmis (istoriniu požiūriu reikšmingai vietovei išsaugoti).
Krekenavos regionimis parkas yra vienas iš 30 šalies regioninių parkų.
