„Čia – mūsų seniausias nuteistasis, - Marijampolės pataisos namų direktorius Tadas Klusevičius pristato, atrodytų, varganą senuką, atsirėmusį į koridoriaus sieną. – Jam jau 82 metai. Bausmę atliekantys seneliai ir invalidai apgyvendinami atskirai, siekiame, kad jų neskriaustų stipresnieji kaliniai“.
Senukas kalinys, paklaustas, už ką atlieka bausmę, tyliai sako, kad nužudė žmonos seserį, nuteistas kalėti devynerius metus.
T. Klusevičius pasakojo, kad Marijampolės pataisos namuose už palyginti nesunkius nusikaltimus nuteistieji bausmes atlieka tik areštinėje. Į zoną, kur laiką nelaisvėje šiuo metu leidžia 1109 nuteistieji, patenka tik ne pirmą kartą teisti ir sunkius nusikaltimus padarę žmonės.
„Pataisos namai – tai tarsi atskiras miestas Marijampolės teritorijoje, - sakė T. Klusevičius. – Nusikaltimą padariusiam žmogui valstybė apriboja tik laisvę, visa kita jam privalome suteikti. Nuteistieji turi būti pamaitinti, aprengti, turėti savo lovą ir gyvenamąjį plotą, jiems sudarytos sąlygos sportuoti, rūpintis savo sveikata, įstatymų nustatyta tvarka susitikti su artimaisiais.”
Daugiau kaip tūkstantis nuteistų vyrų, bausmes atliekančių Marijampolės pataisos namuose, maitinami didžiulėje valgykloje. Pagal nustatytą tvarką jie turi gauti maistą, išvirtą ne vėliau, kaip prieš dvi valandas. Visuose Lietuvos pataisos namuose tą pačią dieną visi nuteistieji valgo tuos pačius patiekalus.
Pataisos namuose veikia valstybės įmonė, kurioje įdarbinami norintys dirbti. Čia nuteistieji kepa duoną – pataisos namuose kasdien jos suvalgoma apie 700 kepaliukų. Dar gaminami įvairios paskirties metalo gaminiai: vyriai, lankstai, tvirtinimo detalės, varžtai.
Prieš krizę įmonė parduodavo produkcijos už 10-12 milijonų litų per metus. Dabar apyvarta sumažėjo dvigubai. Gaminius perka ne tik Lietuvos įmonės, nemažai produkcijos eksportuojama į užsienį
„Nuteistieji gali užsidirbti iki 500 litų per mėnesį, - sakė kalėjimo direktorius. – Tačiau ketvirtadalio atlyginimo kaliniams neatiduodame, jis kaupiamas specialioje sąskaitoje, iš kurios pinigus jie gauna išėję į laisvę“. Dabar Marijampolės pataisos namų įstaigoje dirba apie 300 nuteistųjų. Kiti to daryti nenori, o versti dirbti nuteistųjų pagal Europos Sąjungos reikalavimus negalima, darbas turi būti savanoriškas.
Pataisos namuose veikia parduotuvė, kurioje įkalintieji gali nusipirkti maisto, kūno priežiūros priemonių. Per mėnesį čia parduodama prekių už 200 tūkstančių litų.
Pataisos namuose yra maldos namai, kuriuos 1930 metais suprojektavo Marijampolės kalėjimo projekto autorius Vytautas Landsbergis - Žemkalnis. Tuomet kalėjimui statyti valstybė skyrė 846 tūkstančius litų, buvo numatyta, kad jame bausmes atlikti galės 164 žmonės, dažniausiai nuteistieji sunkiųjų darbų bausme. Jie, pavyzdžiui, skaldydavo akmenis. Tačiau maldos namai tuomet buvo beveik du kartus didesni ir beveik visi nuteistieji eidavo į juos melstis. Dabar dalis buvusios koplyčios atitverta ir paversta gyvenamąja patalpa, o melstis, kai atvyksta kunigas aukoti šv. Mišias, susirenka tik kelios dešimtys nuteistųjų.
„Tarp nuteistųjų tik keletas turi aukštąjį išsilavinimą, - sakė T. Klusevičius. – Tačiau jie gali mokytis bendrojo lavinimo vidurinėje ir profesinėje mokyklose. Mokosi apie 300 žmonių, pradėdami nuo šeštosios klasės. Profesinėje mokykloje metalo apdirbimo specialistai parengiami per metus. Yra tokių, kurie bausmę atlieka daug metų, todėl išmokę ne vienos specialybės”.
Nuteistieji gali lankyti ir kompiuterinių pradmenų kursus čia veikiančioje klasėje. Gyvenamosiose patalpose yra televizoriai, transliuojantys kabelinės televizijos programas. Televizija išjungiama 22 valandą, tačiau sumokėję18 litų gali ją žiūrėti ilgiau. Yra ir tokių, kurie virš gyvenamosios zonos pastatų yra išsikėlę antenas nuosaviems televizoriams. Pataisos namų administracija kartais jas nugriauna, tačiau nuteistieji vėl jas įsitaiso.
Tarp nuteistųjų yra ir vadinamosios „bohemos“ atstovų – dailininkų, medžio drožėjų. Jiems sudarytos sąlygos meninei raiškai, nuteistųjų darbai dalyvauja parodose. Dažnai nuteistieji imasi gaminti sudėtingus kūrinius – pavyzdžiui, senovinių burlaivių maketus. Juos atkuria nepaprastai tiksliai, nors toks darbas gaminamas pusmetį ar metus. Medžio drožiniai – rašikliai, verpstės, įvairios meniškai raižytos dėžutės, net medinės rožės -irgi kruopštumo reikalaujantys darbeliai.
Į pataisos namus nuteistieji dažniausiai atvyksta turėdami savo drabužių. Tačiau jų neturinčius aprūpinti rūbais ir avalyne privalo pataisos namai.
Tik prieš keletą metų atidarytoje 80 vietų areštinėje bausmes atlieka už nesunkius nusikaltimus nuteisti žmonės. „Gavau 30 parų už lengvą kūno sužalojimą, - „Miesto laikraščio” korespondentei sakė vienas areštinės kameroje sėdintis pusamžis vyras. Ir patikslino, - įsivėliau į muštynes“. Jo kameros kaimynas nemokėjo savo vaikams alimentų. Tačiau vyras net neslepia, kad ši bausmė jo nepataisys – jis ir toliau alimentų nemokės, nes neturi jokio darbo ir pajamų.
„Turėjau laiko pagalvoti, ką esu padaręs, - sakė kalinys, nuteistas 20 metų nelaisvės už ypatingai žiaurų nužudymą. – Dabar man trisdešimt metų, sėdžiu nuo devyniolikos, liko dar devyni metai”.
Nuteistųjų gyvenamoji zona suskirstyta į 12 atskirų sektorių, kurių kiekviename yra bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos. Pataisos namų administracija puikiai žino apie nuteistųjų santykių tradicijas, kai vieni nuteistieji yra „verchai” („viršūnės“), kiti – „gaidžiai“ ir „ožiai“. T. Klusevičius sakė, kad kalinių kastos atsirado labai seniai, su šiomis tradicijomis kovoti ar joms priešintis yra labai sunku. Tačiau civilizuotuose Vakarų šalių kalėjimuose ši tradicija jau beveik išnykusi – kai nuteistieji kali kamerose po du, nelieka prasmės būti „verchu“ ar „ožiu“.
„Buvo pasigirdę svarstymų, kad Marijampolės pataisos namai galėtų būti perkelti į užmiestį, - sakė direktorius. – Tačiau tokiam projektui reikėtų ne milijonų, o, tikriausiai, milijardų litų. Nežinau, kur valstybė galėtų surasti tiek pinigų naujiems pataisos namams“.
Dabar pataisos namuose dirba 282 darbuotojai. Teritoriją nuolat stebi apie 70 vaizdo kamerų. Budėtojai prie pultų mato ne tik kas vyksta vidinėse patalpose, bet ir visas įstaigos prieigas, artimiausias gatves. Jie sakė, kad vis dar didelė problema yra į pataisos namų teritoriją įmetami ryšuliai su mobiliaisiais telefonais, bandymai įnešti narkotinių medžiagų.
Administracijai ne paslaptis – jeigu mobilusis telefonas laisvėje kainuoja 100 litų, tai pataisos namuose jis yra penkis kartus brangesnis. Narkotikų kainų santykis dar didesnis: jei gramas heroino laisvėje parduodamas už 160 litų, pataisos namuose už tiek kvaišalų sumokama 800 ar net tūkstantis litų.
Tačiau nuteistiesiems ryšiai su šeima ir giminėmis yra leistini. Jie gali paskambinti saviesiems iš telefonų - automatų, sumokėdami už pokalbius savo lėšomis. Susitikti su šeima leidžiama ir per trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus. Šiuo metu pasimatymai yra nutraukti, nes pataisos namuose dėl gripo paskelbtas karantinas.
Liucija Burbienė
